"Trečioji respublika"

Partijos Tvarka ir teisingumas programa "Trečioji respublika", priimta X Kongrese, įvykusiame  2012 metų balandžio 21 dieną Kaune. 
 

Įžanga

Šalies žmonės, blaškomi kairės ir dešinės politinių vėtrų, per dvi dešimtis atkurtos valstybės metų taip ir negali susikurti ramaus, stabilaus ir aiškaus gyvenimo.

Per tą dvidešimtmetį ypač išryškėjo tai, kad naujos ir vis naujesnės politinės partijos nesugeba transformuotis iš mėgėjiškų, pinigų įtakai pasiduodančių organizacijų į valstybės ir, svarbiausia, žmonių gerovę stiprinančius idėjų centrus. 

Būtent neatsakingas partijų manipuliavimas rinkėjų pasitikėjimu, nuolaidžiavimas daugelio sąskaita sustiprėjusių ir ne visada sąžiningai besielgiančių turtingųjų interesams atvedė į tokią situaciją, kad nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ėmė tragiškai sekti pasitikėjimo savo valstybe, atsidavimo jai, jos ateičiai, vilties ir gerumo rezervai, kuriuos paveldėjome iš savo tėvų, senelių ir prosenelių. 

Dar daugiau - Lietuvai iškilo realus fizinio išlikimo klausimas. Nestiprinamas pasididžiavimas savo valstybe, išlaikytinių masės didinimas, iniciatyvių žmonių praradimas, kūrybiškumo, atsakomybės ir verslumo žlugdymas - tai tik trumpas šalį užgriuvusių nelaimių sąrašas. 

Viso to fone - nebaudžiamas kyšininkavimas, korupcijos siautėjimas, gniuždantis bet kokią laisvą mintį ir idėją, bet leidžiantis vešėti artimųjų protekcijomis paremtai, o neretai ir nusikalstamai veiklai. Būtent dėl to daugelis žmonių nemato ir nesupranta, kur dingsta iš Europos Sąjungos gaunami milijonai. 

Mes sieksime įvertinti visus, Lietuvą pavertusius ne žmonių, o buhalterinės biurokratijos valstybe, kurioje žmogaus teisės ir valia yra paminama nesąžiningo pareigūno, politiko, o neretai - tiesiog kriminalinio nusikaltėlio. 

Mes manome, kad Lietuvos žmonės pavargo nuo metų metais nemokšiškai, bet blogiausia - ne žmonių ir ne jų valstybės naudai vykdomų reformų. 
Tokių reformų kitaip, kaip griovimu, negalima pavadinti: ne tik materialinio gyvenimo, bet ir per amžius susiformavusių ir Lietuvą valstybe pavertusių vertybių griovimu. 

Todėl partija TVARKA IR TEISINGUMAS kviečia visus, kurie neabejingi savo Tėvynės Lietuvos išsaugojimui, stiprinimui ir klestėjimui, užbaigti dvidešimtmetį vykusius eksperimentus su žmonių likimais, eksperimentus, kurie daugiau nei trečdalį mūsų tautiečių išvarė iš tėvynės. Kilkime ir bendromis jėgomis kurkime TREČIĄJĄ RESPUBLIKĄ* . 
Tai būtų mūsų visų gyva ir šilta, konkrečiam žmogui atidi ir jautri, o ne beasmenių reikalavimų, pasipūtusių biurokratų ir svetimųjų anoniminės valios vykdytojų valstybė. 
Trečioji Respublika - lietuvių tautos, sukūrusios šią valstybę, išgyvenimo ir ateities Respublika. 
Ją įgyvendindami, kursime žmonių laimę, stiprinsime saugų, teisingą, turtingą ir prasmingą gyvenimą, remdamiesi tokiomis kertinėmis vertybėmis: 
• Socialiniu teisingumu,
• Tautinės savimonės ir patriotizmo stiprinimu, 
• Tiesiogine demokratija.

Kodėl mums reikia TREČIOSIOS RESPUBLIKOS?

Yra keli esminiai dalykai, be kurių stiprinimo ir puoselėjimo mūsų valstybė gali likti tik formaliu dariniu arba geografiniu vietovės, nebeturinčios jokio savitumo ir išskirtinumo, pavadinimu. 

Vienas iš tų kertinių ir pamatinių dalykų yra užfiksuotas mūsų Konstitucijoje: Lietuvos valstybę kuria lietuvių tauta. 
Tautai nykstant, nyks ir valstybė. 

Tad mūsų visų pareiga, kad tauta, išlaikiusi nepalyginamai didesnių ir galingesnių jėgų spaudimą ir naikinimo bangas, sugebėjusi išlikti ir net du kartus per XX amžių atkurti savo valstybę, ne tik išliktų, bet ir suklestėtų. 

Mūsų pareiga - užbaigti saviniekos, pagiežos ir brolžudiško naikinimosi laikotarpį. Visi klystame, darome klaidų, tačiau laikas mokytis iš tūkstantmetės patirties: ištieskime vienas kitam rankas ir pagaliau kurkime Lietuvą, kurioje nuomonių ir pažiūrų skirtumai ne silpnintų, bet stiprintų mus, mūsų Tėvynę. 

Mes patys turime sukurti tokią dvasinę aplinką, kurioje vėl išsiskleistų lietuvius per amžius gelbėjęs darbštumo, atjautos, susitelkimo, kūrybiškumo ir draugiškumo genijus. Juk tik tokioje aplinkoje nustosime jaustis prastai, iškelsime galvas ir nebijosime pasauliui parodyti visa tai, ką turime geriausio. 

Tad TREČIOJI RESPUBLIKA turi tapti žmonių dvasinio atgimimo Respublika. 

Pastaruosius dvidešimt metų klysdami, klupdami, o neretai ir savanaudiškų atklydėlių patariami, siekėme lipdyti itin materialų gyvenimo pamatą. 
Šiandien matome, kad vien materialaus blizgesio stipriai valstybei, jos savitai kultūrai sukurti nepakanka. Mūsų partija tiki, kad laikas dar neprarastas. Mes privalome vėl atsigręžti į tai, kas per amžius padėjo šiame žemės lopinėlyje išlikti mūsų protėviams, padeda, nors jau beprarandantiems vertybes, išlikti ir mums.

Tad be dvasinio atgimimo būtina mūsų visų stiprėjimo sudedamoji yra teisingumas. 

Negali būti taip, kad valstybė su visomis savo sukurtomis institucijomis taptų Lietuvos valstybės kūrėjų ir jų palikuonių priešu, beširdžiu prievaizdu ar žandaru. Tai nusikalstama ir pavojinga. Tokios nuostatos pasekmės - šimtai tūkstančių emigrantų. 

Šią problemą spręsime paprastu, bet veiksmingu būdu - mūsų valdoma valstybė pirmiausiai gins ir gelbės patį silpniausią ir labiausiai pažeidžiamą jos narį. Kitiems netrukdys dorai ir sąžiningai kurti savo gerovę, skleistis kiekvieno gebėjimams ir talentams taip, kad dėl to nenukentėtų aplinkiniai bei valstybė. 

Socialinis teisingumas - priemonė ir nuostata, iš principo keičianti iki šiol vyraujantį valdančiųjų požiūrį į žmogų kaip į šaltinį, iš kurio reikia išspausti kuo daugiau mokesčių. 

Mūsų požiūris kitoks: valstybė buvo ir yra sukurta tam, kad bendromis jėgomis būtų sukurtas ir užtikrintas toks gyvenimo lygis, kuris leistų kiekvienam valstybės piliečiui jaustis oriai. Visi kiti poreikiai - ypatingos kelionės, turtai, kolekcijos ir pan. - individualus ir niekieno nevaržomas, bet jokiu būdu ne nusikalstama veikla paremtas siekis. 

Oraus gyvenimo lygio, jei į mus vyrauja požiūris tik kaip į mokesčių mokėtojus, nesukursime. 

Todėl būtina keisti valstybės ir ją kuriančių piliečių santykius. Jei Konstitucija teigia, kad lietuvių Tauta sukuria Lietuvos valstybę, vadinasi, lietuvių Tautai valstybė yra reikalinga ir kaip vieta, kurioje ji jaustųsi saugiai, ir kaip priemonė, garantuojanti saugumą. 

Tokia yra partijos TVARKA IR TEISINGUMAS siūloma TREČIOSIOS RESPUBLIKOS programa - naujas mūsų valstybės išsaugojimo ir stiprinimo kelias. Socialiai teisinga, atidi, atjaučianti ir, svarbiausia, bendrą gerovės lygį užtikrinanti valstybė yra mūsų tikslas ir siekis. 

Gyvenant tokioje aplinkoje atsiras daugiau optimizmo, bus saugiau plėtoti verslą, patikimesnė atrodys ir mūsų vaikų ateitis. 

Kad mūsų siūloma TREČIOSIOS RESPUBLIKOS programa niekada nepavirstų nuo gyvenimo atitrūkusiu, realių žmonių poreikių neišreiškiančiu dokumentu, mes savo darbą grįsime iki šiol visų valdžios partijų nemėgstamu ir netaikomu tiesioginės demokratijos principu. 

Esame įsitikinę, kad bet koks svarbus sprendimas: ar jis būtų susijęs su ligoninės statyba, ar elektros linijos tiesimu, jau nekalbant apie strateginius valstybinės reikšmės dalykus, privalo būti suderintas su žmonėmis. 

Mūsų diegiama tiesioginės demokratijos bendravimo su žmonėmis sistema sukurs atvirumo ir pasitikėjimo, bendradarbiavimo ir partnerystės aplinką, kurioje jau netrukus išvysime pokyčius, sukančius į teigiamą pusę mūsų buitį ir būtį. 

Trys svarbios nuostatos: patriotiškumas, socialinis teisingumas ir tiesioginė demokratija - TREČIOSIOS RESPUBLIKOS programos pagrindas - leis mums visiems išbristi iš užsitęsusių ir visus per daug giliai įklampinusių materialinio gyvenimo keitimo reformų į nuoseklios, stabilios ir augančios Lietuvos klestėjimo laikmetį, kur teisingumas, kūrybiškumas ir laisvė sukurs galimybes išsiskleisti kiekvieno mūsų asmenybei, iš naujo pasauliui pristatys ir mūsų unikalias dvasines vertybes. 

Drąsiai teigiame, kad mūsų programos TREČIOJI RESPUBLIKA tikslas - sukurti stiprią valstybę. Tokią valstybę, kurioje kiekvienas jos pilietis jaustųsi saugus ir galėtų įgyvendinti savo siekius. 

Mūsų siūlomame valstybės modelyje - itin svarbus besąlygiškas pagarbos savo piliečiams principas. Tokiu principu sukurta valstybė negali būti nemylima savo piliečių. Tokią valstybę piliečiai ne tik gerbia, bet ir puoselėja. 

Norime gražiai, bet neretai egoistinę išraišką įgaunančiai sąvokai ,,mano valstybė" suteikti naują prasmę - sava valstybė. 

Pagrindiniai programiniai siekiai ir siūlymai 2012 metų rinkimams

1. Valstybės valdymas, žmonių interesų atstovavimas ir politinių partijų atsakomybė 
Problema: dabar valstybės valdyme vykstantys procesai skatina pokyčius, kurie didina atotrūkį tarp piliečių ir valstybės institucijų: asmeninės atsakomybės principą paminantys politikai ne tik prastai, nusikalstamai atlieka rinkėjų patikėtas pareigas, bet ir demoralizuoja visą politinę sistemą, valdžios centralizavimas nemažina korupcijos.
Sprendimai:
Teisės aktų numatyta tvarka sustiprinsime Prezidento institucijos galias. 
Seimo narių skaičių nuo 141 sumažinsime iki 71. 
Įsteigsime Valstybės Tribunolą. 
Baigsime administracinę Lietuvos reformą, kurios pagrindas būtų keturi regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dainava, Sūduva.
Įteisinsime tiesioginius vietinės valdžios institucijų vadovų rinkimus. 
Priimsime Bendruomenių steigimo ir veiklos įstatymą
Referendumui sušaukti reikalingų iniciatorių skaičių nuo 300 tūkstančių sumažinsime iki 100 tūkstančių. 
Ketvirtadaliu sumažinsime valstybės ir savivaldybių valdymo aparatą.
Peržiūrėsime ministerijų funkcijas ir dalį jų perduosime savivaldybėms. 
Įgyvendinsime tiesioginės demokratijos principą.

2. Teisingumo sugrąžinimas
Problema: nuolat kartojama, kad įstatymų Lietuvoje pakanka, bet trūksta paprasto mažmožio - reikia jų laikytis ir juos vykdyti. Problema ta, kad teisingumas mūsų šalyje tapo proginis arba pasirinktinis: vieniems įstatymai galioja, kitiems tie patys įstatymai - ne. 
Sprendimai:
Įteisinsime teisėjų, prokurorų ir vyriausiųjų policijos komisarų skyrimo tvarką, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę.
Teismuose kaip būtiną demokratijos institutą, nagrinėjant sudėtingas ir visuomeninę reikšmę turinčias baudžiamąsias bylas, įtvirtinsime prisiekusiųjų instituciją.
Valstybės Tribunole iš naujo įvertinsime galimai neskaidrius valstybės turto privatizavimo ir pardavimo atvejus.
Netaikysime senaties termino sunkiems ekonominiams nusikaltimams.
Griežtinsime bausmes už pasikėsinimą į žmogaus gyvybę ir turtą.
Prie savivaldybių tarybų įsteigsime nepriklausomas institucijas - Piliečių skundų nagrinėjimo komisijas.

3. Laisva iniciatyva ir teisingas uždarbis
Problema: šalyje formuojasi tokia aplinka, kurioje nevertinama individuali iniciatyva, vis rečiau norima imtis savo verslo, palaikomi tik labai stambūs ir monopolijas bei oligopolijas kuriantys dariniai, dėl neskaidrios ir nesąžiningos politikos mūsų šalyje dirbantis žmogus virto moderniu vergu. Ar normalu, kad galimybė tikėtis gauti teisingą, žmogų nežeminantį atlygį - neįmanomas dalykas. O ką jau kalbėti apie paprastą padorumą - sukurtos vertės dalybas su tais, kurie padeda sukurti pridėtinę vertę? 
Sprendimai:
Garantuosime kiekvienam sąžiningai ir gerai dirbančiam žmogui teisingą, normalų, garbės ir orumo nežeminantį uždarbį.
Sukursime teisinę bazę, užtikrinančią maksimalų darbuotojų dalyvavimą įmonių kapitale ir valdyme.
Palaipsniui pakeisime pašalpų ir išmokų sistemą į aktyvią persikvalifikavimo programą. 
Valstybė įsipareigos sukurti darbo vietas visiems, norintiems dirbti ir užsidirbti, o ne būti išlaikytiniais gaunant pašalpas.
Parengsime ir įgyvendinsime verslo kūrimo skatinimo programas ,,1 + 3 + 5" bei ,,Išlaikau save pats".

4. Finansinis valstybės pagrindas
Problema: valstybės finansuose trūksta tvarkos: gyventi pagal pajamas ir planuoti, kaip jas didinti, Lietuvoje nebesugebama. Nuolatinis skolinimasis, o ne vertės sukūrimas baigia sugriauti finansinius mūsų valstybės pagrindus. Lietuva nebegali sulaukti realių, o ne nusipirktų investuotojų. Bankai savo neatsakingu skolinimu sukėlė finansų krizę, o didelė dalis visuomenės atsidūrė prie skurdo ribos.
Sprendimai:
Gerokai sumažinsime valstybės išlaidas ir subalansuosime valstybės finansus, tačiau fiskalinės politikos griežtinimas jokiu būdu nebus vykdomas socialiai remtinų žmonių sąskaita.
Vietoje nerealių pažadų imsimės realios politikos šešėlinės ekonomikos mastams mažinti. Tam tikslui efektyviai išspręsime atitinkamų tarnybų skatinimo ir teisinės bazės problemas.
Sustiprinsime Lietuvos Banko vykdomą komercinių bankų priežiūrą ir ekonominius tyrimus bei sukursime efektyvią finansinių burbulų ir krizių monitoringo sistemą.
Praktiškai garantuosime Lietuvos banko nepriklausomumą, nes be jo neįmanoma efektyvi centrinio banko veikla.
Užtikrinsime efektyvią ir lygiavertę komercinių bankų kreditorių ir skolininkų apsaugą. Tam tikslui bus priimtas racionalų ir nediskriminuojantį fizinių asmenų bankroto įstatymas bei naujas juridinių asmenų bankroto įstatymas, ribojantis visas tyčinių bankrotų galimybes.
Euras yra ne tikslas, bet priemonė tautos gerovei didinti, todėl jo negali būti siekiama bet kokiomis priemonėmis ir bet kuriomis aplinkybėmis. Euro įvedimo klausimas turi būti sprendžiamas referendume. 
Išlaikysime fiksuotą lito kursą iki pat euro įvedimo, jei tauta nuspręs eurą įvesti.
Ieškosime finansinių išteklių, kad būtų įsteigtas valstybės valdomas valstybės ar mišraus kapitalo Tautos Bankas, į kurį būtų perkeltos visos valstybės, savivaldybių ir kitų iš šalies mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų sąskaitos. Užtikrinsime, kad, veikdamas Lietuvos rinkoje, Bankas ženkliai pagyvintų konkurenciją, nuslopintų susiklosčiusias oligopolines tendencijas, dėl ko sumažėtų palūkanos ir įkainiai. Bankas parengtų specialias ir konkurencingas individualaus, smulkaus, vidutinio ir stambaus verslo finansavimo programas.
Siekiant pritraukti užsienio investuotojus ir skatinant vidaus investicijas, remiantis geriausiais pasaulio valstybių pavyzdžiais, sutvarkysime teisinę bazę ir ekonomikos valdymo struktūrą taip, kad Lietuva patektų į laisviausių pasaulio ekonomikų dešimtuką. 
Užtikrinsime, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, ypač ekonomikos ir finansų srityje, būtų kuo mažiau kaitaliojami.
Įvesime visuotinį turto deklaravimą.
Ženkliai išplėsime fundamentalius ekonominius tyrimus, tam tikslui konsoliduojant mokslinio tyrimo institutų ir aukštųjų mokyklų pajėgas.

5. Energetika
Problema: energetikos problemos mūsų šalyje buvo ir liko per daug politizuotos. Todėl šalies energetika yra pažeidžiama, o dar blogiau - ji gali būti valdoma iš užsienio. Energetinių projektų depolitizavimas leistų sveikai ir labai ūkiškai įvertinti situaciją bei priimti geriausius mūsų piliečiams sprendimus.
Sprendimai:
Sutelksime valstybės bei šalies mokslininkų pajėgas ir parengti Lietuvos energetinių resursų kaupimo, atnaujinimo ir panaudojimo projektus, inicijuoti pažangių technologijų sukūrimą bei gamybą, tapti „žaliųjų" technologijų kūrybos ir gamybos centru.
Valstybė imsis iniciatyvos ir garantuos, sutvarkant supirkimo kainas, atsinaujinančios energetikos (vėjo, vandens, biomasės energetikos, geoterminio šildymo) tiekimą šalies gyventojams, ja keičiant brangų įvežtinį kurą. 
Statysime Visagino AE, užtikrinant maksimalų finansavimo skaidrumą ir efektyvumą. 
Integruosime Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo sektorius, į ES sistemas ir ES energetikos rinkas. 
Iki 2016 metų pastatysime elektros perdavimo jungtį su Lenkija.
Iki 2014 metų pastatysime elektros perdavimo jungtį su Švedija.
Iki 2014 metų įrengsime suskystintų dujų saugyklą Lietuvoje ir atlikus Lietuvos, Latvijos ir Estijos galimybių studiją dėti pastangas pastatyti bendrą suskystintų dujų importo terminalą Baltijos regione, užtikrinant Lietuvos energetinio saugumo interesus.
Iki 2016 metų įgyvendinsime technines priemones, reikalingas elektros energetikos sistemos sinchronizuotam darbui su UCTE sistema.
Iki 2018 metų išplėsime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę 4-iais turboagregatais, bendras galingumas 1600 MW.
Iki 2020 metų sujungsime Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tinklus, kad Lietuva įgytų alternatyvaus dujų tiekimo galimybes.
Efektyviai panaudosime Elektrėnų elektrinėje gaminamą šilumą Kauno ir Vilniaus miestų šildymui. 
Ekonomiškai skatinsime elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių statant vėjo elektrines, mažas hidroelektrines ir vietinį kurą naudojančias termofikacines elektrines.
Perkelsime ES trečiojo energetikos paketo nuostatas į šilumos sektorių, atskiriant šilumos gamybą - perdavimą - skirstymą.
Siekiant mažinti šilumos kainas iki 2016 metų pertvarkysime esamas katilines, skirtas šilumos gamybai, pritaikant jas deginti vietinį kurą (medieną, šiaudus, durpes, biodujas ir kt.), skatinti kuro rūšių ir šilumos gamybos būdų konkurenciją, kuri sumažintų brangaus kuro importą. 
Mažinsime šilumos nuostolius perdavimo tinkluose, keičiant susidėvėjusius vamzdynus ir izoliaciją, tam tikslui panaudojant iš ES struktūrinių fondų gautą paramą.
Nustatysime tokią termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimo tvarką, kuri skatintų bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą.
Sudarysime sąlygas šilumos vartotojams patiems dalyvauti šilumos ūkio valdyme ir modernizavimo procesuose, kontroliuoti monopolijas.
Pakeisime Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, kurios sumažintų šilumos kainas ir apgintų vartotojų interesus tokiomis priemonėmis: 
- atsisakysime šilumos bazinės kainos nustatymo 5 metams.
- atskirsime daugiabučių namų administratoriaus, prižiūrėtojo ir šilumos tiekėjo funkcijas.
- daugiabučių namų savininkams neatlygintinai perduosime šilumos punktus, kuriuos nuosavybės teise valdo šilumos tiekėjai.
- uždrausime šilumos tiekimo įmones kontroliuojančioms institucijoms šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teises perduoti ūkio subjektui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu, o išnuomotą šilumos ūkį sugrąžinsime į savivaldybių rankas.
- Įstatymais įtvirtinsime, kad valstybėje ne mažiau kaip 50 procentų šilumos gamybos pajėgumų priklausytų valstybei.
- pasieksime, kad termofikacinėse elektrinėse sąnaudos tarp šilumos ir elektros energijos būtų paskirstytos objektyviai, pagal moksliškai pagrįstus principus.
- apribosime Kainų komisijos sprendimus vienašališkai nustatyti šilumos kainas.
- demonopolizuosime šilumos apskaitos prietaisų patikras, neleisime jų atlikti šilumos tiekėjams ir su jais susijusioms įmonėms.
- Sudarysime sąlygas decentralizuoti karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose.
- atskirsime šilumos kainų nustatymo metodikos rengimo, tvirtinimo ir vykdymo kontrolės funkcijas, jas paskirstant skirtingoms institucijoms.
Parengsime ir įgyvendinsime valstybinę daugiabučių namų ir visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimo programą.
Pasieksime, kad iki 2050 metų Lietuva savo reikmėms būtiną energiją pasigamintų be iškastinio kuro.

6. Patriotiškumo ir lietuvybės stiprinimas 
Problema: po Atgimimo labai greitai užmiršome tai, kas mums per ilgus amžius padėjo išlikti, užmiršome savo tapatybę. Liūdna, kad dabar, kai turime savo valstybę, vėl laikas skelbti kultūrinį žygį, padėsiantį išsaugoti mūsų tautinį išskirtinumą ir dvasią: tai, kas sudaro lietuvių Tautą. Tautą, sukūrusią Lietuvos valstybę.
Sprendimai:
Sukursime ir įgyvendinsime valstybės finansuojamas etnografinių šalies regionų stiprinimo programas.
Sustiprinsime kitų tautų atstovų, gyvenančių Lietuvoje, pilietinę integraciją, puoselėjant ir jų tautinę kultūrą.
Atgaivinsime tradicinius ir šimtmečius Lietuvą garsinusius amatus: linininkystę, pluoštinių kanapių auginimą ir perdirbimą, audimą, drožybą. 
Sustiprinsime Lietuvos, gyvavusios iki karaliaus Mindaugo, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpių mokslinę tiriamąją ir populiarinimo veiklą, kartu su latviais plėtosime bendrą aisčių praeities, mitologijos, pasaulėjautos ir kultūros tyrinėjimų darbą. 
Stiprinsime paramą lietuviams, gyvenantiems užsienyje.
Rengsime kokybiškas tautinio ir tarptautinio lygio mokslines diskusijas, deramai ginančias lietuvybę ir mūsų valstybės orumą bei identitetą.
Valstybė rems visus žmones, kurie saugo, puoselėja arba atkuria tradicinį Lietuvos gyvenimo būdą. 
Sieksime, kad lietuvių kalba, kaip nacionalinės vienybės ir tautų, gyvenančių Lietuvoje, integracijos pagrindas, iš tiesų būtų gerbiama ir užtikrinsime Valstybinės kalbos įstatymo laikymąsi bei griežtinsime atsakomybę už jo pažeidimą.

7. Mokesčiai 
Problema: gyvendama ne pagal išgales ir nesubalansuodama savo galimybių, poreikių, valstybė per dažnai ir neretai neteisingai švaistosi mokesčių instrumentu, atbaidančiu ne tik potencialius investuotojus, bet išvarančiu iš šalies ir nuosavą kapitalą, verslininkus, paprastus žmones. Kita vertus, mokesčių surinkimas yra labi neefektyvus, jų surenkama tik kiek daugiau kaip pusė to, kas turėtų būti surinkta. Vis labiau įsigali kontrabandinė prekyba. Norint ją sustabdyti, valstybė pareigūnus turi skatinti geriau ir efektyviau, negu tai gali daryti nusikaltėliai.
Sprendimai:
Supaprastinsime painią, neskaidrią ir dviprasmiškas situacijas sukuriančią mokesčių sistemą, naudojantis pažangiausių pasaulio valstybių patirtimi.
Pasieksime, kad pagal mokesčių paprastumą, skaidrumą ir stabilumą Lietuvą taptų viena patraukliausių šalių investicijoms vietos ir užsienio verslui. 
Subalansuosime darbo ir kapitalo mokesčius ir įvesti aiškią, paprastą verslo apmokestinimo sistemą, skatinančią mokesčius sumokėti, o ne juos slėpti.
Įvesime progresyvių mokesčių sistemą.
Pereisime prie trimečio biudžeto planavimo ir užtikrinsime, kad mokesčiai nebūtų keičiami mažiausiai trejus metus.
Ypatingą dėmesį skirsime kovai su kontrabanda, tam tikslui reformuojant atitinkamas valstybės įstaigas ir sukuriant plačią bei efektyvią visus lygius apimančią pareigūnų skatinimo sistemą.

8. Emigracijos stabdymas
Problema: gerą dešimtmetį vykstantis masinis lietuvių persikraustymas į užsienio valstybes tėra abejingai stebimas, kartais formaliai padejuojama - geriausiai kokioje nors konferencijoje, nes tokioje aplinkoje daugiau progų valdžios pareigūnams parodyti savo dirbtinį rūpestį. Manome, kad emigracijos stabdymui ir emigrantų sugrąžinimui proginių pokalbių ir konferencijų nebepakanka, būtinas nuoseklus, alinantis ir ilgalaikis bendras darbas.
Sprendimai:
Atliksime patys ir pasinaudosime ES sociologiniais tyrimais, analizuojant ES šalių migracijos tendencijas ir politiką.
Įkursime visuomeninį Emigracijos reikalų komitetą, kurį sudarytų emigrantų ir vietos bendruomenių atstovai, šio komiteto darbo tikslas - išanalizuoti ir pateikti sprendimus, panaikinančius visas įmanomas išvykimo iš Lietuvos priežastis.
Nemokamai, bet be teisės perleisti kitiems, panaudai su galimybe vėliau išsipirkti suteiksime valstybės žemę tiems, kurie imtų ją dirbti ir statytųsi gyvenamąjį būstą.

9. Vidurinysis sluoksnis
Problema: gėda lyginti, tačiau Antrosios Lietuvos Respublikos laikais padaryta tiek nedaug, kad būtų sustiprintas visuomenės pagrindas - vidurinysis sluoksnis. Pirmoji Respublika, kuri rėmėsi žemės ūkiu, sugebėjo valstiečių sluoksnį ne tik sustiprinti, bet ir išmokslinti - daugybė šviesuolių atėjo būtent iš jo. Mes privalome pasiekti, kad oraus šiuolaikinio žmogaus gyvenimo standartus Lietuvoje atitiktų ir pagal juos gyventų daugiau nei keturi penktadaliai šalies gyventojų. 
Sprendimai:
Valstybė privalo garantuoti, kad dirbantis ir mokesčius valstybei mokantis žmogus turėtų galimybę be vargo patenkinti visus padorų gyvenimą užtikrinančius poreikius.
Įsipareigojame tartis su verslininkais ir darbdaviais dėl tokių sąlygų, kurios leistų minimalią algą pakelti iki 1800 litų, sukūrimo.
Garantuosime aukštojo mokslo prieinamumą visiems norintiems, valstybei subsidijuojant studentų kreditavimą.
Keisime neteisingai susiformavusią Išgyvenimo tradiciją, kai didžioji dalis Lietuvos piliečių dirba tam, kad nusipirktų maisto, drabužių, sumokėtų komunalinius mokesčius, į Laimingo gyvenimo tradiciją, kuri pagaliau leistų žmonėms turėti normalų laisvalaikį ir sudarytų sąlygas ne tik išlikimo, bet ir asmenybės realizavimosi poreikiams tenkinti. 
Garantuosime, kad Lietuvoje būtų sukurtos sąlygos žmonių gyvenimo kokybei gerėti, pasieksime, kad realiai veiktų formulė: Nuosavas būstas - Transporto priemonė - Atostogos kartą per metus. 
Mes pasieksime, kad Lietuvos žmonių gerovė nesikeistų keičiantis valdžioms.

10. Motinystė ir tėvystė
Problema: akivaizdu, kad tragiškas gimstamumo lygis Lietuvoje - ne tik asmeninio žmonių apsisprendimo reikalas. Tai ir požiūrio į motinystę, motinas, kūdikystę ir vaikystę reikalas, valstybės apsisprendimas rūpintis augančia karta, investuoti į savo atžalas.
Sprendimai: 
Motinystės (tėvystės) išmoką valstybė garantuoja 3 metus tokiomis proporcijomis: pirmaisiais metais - 100 proc., antraisiais - 70 proc., trečiaisiais - 50 proc. atlyginimo.

11. Bendrosios nuosavybės puoselėjimas
Problema: valstybei priklausantis turtas buvo ir yra stiprus masalas lietuviško ir užsienio kapitalo atstovams, statytiniams. Nėra teisinga, kad pelningų sričių įmonių negali valdyti pati valstybė, jiems vadovauti sąžiningi, teisingai apmokami ir visuotinę naudą didinantys žmonės. Tam tik reikėtų pragmatiškų ir ūkiškų, o ne politinių bei oligarchijas maloninančių sprendimų, asmeninės atsakomybės.
Sprendimai:
Valstybė inicijuos ir skatins nacionaliniam saugumui svarbių sektorių plėtrą ir išlaiko juos visų piliečių rankose.
Suteiksime galimybę Lietuvos piliečiams dalyvauti svarbiuose investiciniuose projektuose. Tokie projektai galėtų kaupti pelną jų akcininkams ir akcininkų palikuonims. Tai galėtų būti svarbūs valstybės strateginiai objektai: Visagino atominė elektrinė ir suskystintų dujų terminalas.

12. Išsilavinimas, mokslas, kūrybiškumo skatinimas 
Problema: nesibaigiantys eksperimentai pradinėse ir vidurinėse mokyklose, gimnazijose, universitetų skaičiaus didėjimas, formalizmas baigia užgesinti švietimo ugnį, kuri turėtų tapti viena kertinių mūsų programos sričių. 
Sprendimai:
Atsigręšime į tautinės mokyklos koncepciją, kuriant savitas ir unikalias, valstybės pasididžiavimu ir patriotizmu pagrįstas vidurinio mokslo programas.
Sukursime ir įvesime specialias įvairiapusiško kūrybiškumo skatinimo programas, garantuosime mokytojų kvalifikacijos kėlimą.
Optimizuosime šalies universitetų skaičių, stipriuosius paliekant, o kitus reformuojant į stiprią ir konkurencingą specializaciją turinčius padalinius bei pasieksime, kad bent vienas Lietuvos universitetas būtų tarp šimto geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų. 
Valstybė teiks užsakymus šalies mokslininkams kurti konkurencingus ir mūsų išskirtinumą pasaulyje didinančius produktus. 
Sutvarkysime mokslo įstaigų sistemą, reformuojant ją taip, kad daugiausia dėmesio ir lėšų būtų skiriama gilias tradicijas ir kvalifikuotus mokslininkus turinčioms sritims, tam tikslui sustiprinant Mokslų akademijos teises ir atsakomybę.
Skatinsime mažų pradinių mokyklų išsaugojimą ir naujų mokyklų - daugiafunkcių centrų, kurie gali vykdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir kitas neformaliojo vaikų bei suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas, sudaryti sąlygas teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas, steigimą kaimo vietovėse.
Nustatysime maksimalų 20 kilometrų. atstumą iki pradinės mokyklos.
Mažosios pradinės mokyklos mokinio krepšelio finansavimui taikysime 2 kartus didesnį koeficientą.
Steigsime ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes pradinėse mokyklose.
Sukursime ir įvesime specialias įvairiapusiško kūrybiškumo skatinimo programas, garantuosime mokytojų kvalifikacijos kėlimą.
Skatinsime kolegijų filialų steigimą ar jų išlaikymą rajonuose (teikiant 1,2 finansavimo koeficientą pagal programas).
Supaprastinsime profesinio rengimo sistemą, sudarant galimybę intensyvaus rengimosi kursuose per 3 - 6 mėnesius įgyti darbininkišką specialybę.

13. Užsienio politika
Problema: ilgai kitų interesų blaškyta ir vis dar blaškoma mūsų užsienio politika pamažu tampa jokia, sunku išskirti jos dalis, kurios iš tiesų būtų naudingos ne bet kam, o - Lietuvos piliečiams. Labai pasyvi diplomatinė tarnyba apskritai ir ekonominė diplomatija skyrium paėmus.
Sprendimai:
Visą Lietuvos užsienio politiką grįsime pamatiniu - naudingumo Lietuvos žmonėms - principu.
Su visais kaimynais sieksime gerų ir pragmatiškų santykių.
Peržiūrėsime ir aiškiai pasirinksime strateginius partnerius ES, siekiant savo iškeltų tikslų.
Daug aktyviau pasitelksime ES, Lietuvai siekiant energetinio savarankiškumo ir ekonominio integralumo, tam efektyviau panaudosime ir šalies diplomatinį potencialą.
Sutvarkysimi ir atkursime kuo geresnius santykius su Lenkija bei gerokai suintensyvinsime santykius su Baltijos valstybėmis.
Neapibrėžtą, o kartais jokį šalies įvaizdį keisime draugiškos šalies įvaizdžiu, tačiau liksime patikimi savo partneriams, palaikysime visas valstybes, pasisakančias už žmogaus teises ir gerbiančias kiekvieno žmogaus gyvybę bei laisvą pasirinkimą.

14. Aktyvi senatvė
Problema: nežinia dėl savo gyvenimo iki pensijos, nežinia ir po to, kai žmogus sulaukia pensinio amžiaus, labai neigiamai veikia bendrą mūsų šalies dvasinį klimatą. Pensininkai yra labiausiai engiamas mūsų visuomenės sluoksnis, kuris negali net pasvajoti apie orią ir garbingą senatvę.
Sprendimai:
Liausimės pensininkų sąskaita spręsti idėjų ir sprendimų neturinčių valdžių problemas ir konstituciniu įstatymu įtvirtinsime, kad pensijos negali būti atimamos jokiais sprendimais.
Panaikinsime įvairių pažymų iš pensininkų reikalavimą, įpareigojant įvairias institucijas, susistemintus naujausius duomenis gauti iš Valstybės registrų.
Palaipsniui pereisime nuo šiuo metu egzistuojančios solidarios pensijų sistemos prie kaupimo principu pagrįstos sistemos.
Pasieksime, kad kiekvienam pensininkui būtų garantuota pensija, ne mažesnė nei pusė jo buvusio vidutinio darbo užmokesčio. 
Kartu su privačiu verslu įgyvendinsime Kelionių programą senjorams: kiekvienais metais sudarydami sąlygas susipažinti su pasaulio kultūros objektais.

15. Skaitmeninis raštingumas
Problema: būdama bene daugiausiai mobiliųjų telefonų vienam žmogui turinčia valstybe, Lietuva skaitmeninio raštingumo turiniu ir jo pažinimu pasigirti negali.
Sprendimai: 
Kiekvienam pilnamečiui piliečiui kartu su tapatybės dokumentu bus suteiktas nuolat veikiantis bei visose valstybės institucijose galiojantis elektroninis parašas.
Sukursime E-vyriausybės vartus ir suteiksime kiekvienam piliečiui valstybiniame serveryje el.pašto adresą oficialiai valstybės ir piliečio korespondencijai gauti. 
Rengsime nuolatinius įvairių amžiaus grupių e-raštingumo kursus, kurių finansavimu rūpintųsi privačios bendrovės ir valstybė. 
Įvesime elektroninį balsavimą internetu įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose.

16. Sveikata ir sveikatingumas
Problema: augančios vaistų kainos, sunkumai, su kuriais susiduriama norint patekti pas gydytojus, kyšininkavimas Sveikatos apsaugos sistemoje, privalomo sveikatos draudimo lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį. 
Visuomenės sveikatinimo institucijos tik „įsisavina" lėšas, tačiau realiai visuomenės sveikatos problemos nesprendžiamos. Visuomenės sveikatos biurai neatlieka savo funkcijų, gydymo įstaigose trūksta kvalifikuotų specialistų. 
Sprendimai:
Iš esmės pakeisime gydymo įstaigų specialistų rengimo tvarką, trumpinant teorinį studijų kursą, keičiant jį praktiniais užsiėmimais. 
Įgyvendinsime medicinos studentų valstybinę įdarbinimo programą, užtikrinant baigusiems studijas specialistams darbo vietas gydymo įstaigose, padengiant jų įsikūrimo ir apgyvendinimo išlaidas. 
Rajoninėse ligoninėse atkursime reanimacijos ir chirurgijos skyrius, pareikalausime iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių itin griežtos gydymo įstaigų veiklos kontrolės.
Privalomo sveikatos draudimo mokesčių politiką formuosime taip, kad 3 procentus lėšų iš šiuo metu mokamų 6 procentų nuo darbo užmokesčio Lietuvos piliečiai galėtų kaupti savo asmeninėse virtualiose sąskaitose ir šiuos pinigus gydymo reikmėms galėtų panaudoti patys pagal savo poreikius.

17. Kaimas ir žemės ūkis
Problema: Tuštėja kaimo mokyklos ir kultūros centrai, net didesnėse gyvenvietėse nebeteikiamos viešosios paslaugos, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sunkiai padengia jos gamybos sąnaudas. Monopoliniai prekybos centrai ir perdirbėjai nustato ilgus atsiskaitymo terminus, per mažai skiriama investicijų rajoninės reikšmės kelių priežiūrai.
Sprendimai: 
Mažinsime priešpriešą tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir supirkėjų; 
nepriklausomai nuo ūkio dydžio žemdirbiams garantuosime vienodas žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas; 
priešinsimės Lietuvos ūkininkų diskriminacijai, sieksime, kad Lietuvos ūkininkams būtų sudaromos vienodos ekonominės sąlygos su Europos Sąjungos valstybių senbuvių ūkininkais; 
skatinsime žemės ūkio produktų gamybą, naujų darbo vietų kūrimą kaime, renovuojant ir atnaujinant senus gyvulininkystės bei kitus gamybinius pastatus, mažinant biurokratinius trukdžius, supaprastinant šiuo metu esamas sudėtingas ir brangiai kainuojančias procedūras tokių objektų projektavimui, statybai, jų priėmimui eksploatuoti;
žemės ūkio subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau negu 50 procentų visų gautų pajamų, taikysime pelno ir pajamų mokesčių lengvatas;
šviežiai atšaldytai mėsai ir jos valgomiems subproduktams, šviežiai atšaldytai ir užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams, gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims, vaisiams ir daržovėms taikysime lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą;
išaiškinsime žemės grobstymo atvejus ir skaidriai per du metus baigsime nuosavybės teisių į žemę ir mišką atkūrimą, užtikrinsime reikiamą šių darbų finansavimą, inicijuosime tolesnę žemės reformą siekiant žemėnaudų konsolidacijos;
didinsime investicijas į žemės ūkį ir kaimą; teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinsime vidutinių prekinių ūkininkų ūkių kūrimąsi, remti ūkininkus, auginančius bioenergetinius augalus, siekiančius pasistatyti vėjo ir hidro jėgaines, biodujų generatorius.
Stiprinsime žuvininkystės sektorių, žuvų veislynus, įgyvendinsime žuvivaisos ir žvejybos infrastruktūros plėtros priemones, leidžiančias iš esmės pagerinti tradicinės verslinės bei mėgėjiškos žvejybos sąlygas;
plačiau panaudosime ES paramą ir nacionalinio biudžeto lėšas, remiant smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi kaime, netradicinės žemdirbystės ir alternatyvių verslų plėtrą;
plėtosime ir remsime specializuotą kooperaciją žemės ūkyje bei Vietos veiklos grupių iniciatyvas, žemdirbių švietimą, tęstinį mokymą, informavimą, konsultavimą, taikomuosius tyrimus agrarinės ekonomikos politikos, kaimo regioninės, ekonominės ir socialinės plėtros bei aktualiais technologiniais klausimais;
plėtosime nacionalinę augalų ir gyvulių selekciją, sėklininkystę bei veislininkystę, tam skiriant reikiamą finansavimą, kad mokslo plėtra, inovacijos ir moderniųjų technologijų diegimas taptų vienu iš svarbiausių prioritetų žemės ūkio sektoriuje;
didinsime finansavimą melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai, atnaujinsime rūgščių dirvų kalkinimą; skatinsime dirvonuojančios ir apleistos žemės panaudojimą, apmokestinant apleistos žemės savininkus, nederlingų žemių apželdinimą mišku; 
Sieksime, kad Lietuvos kaimas atgimtų, išsaugotų savo kultūrą, etninę specifiką, sveikatos, kultūros ir švietimo židinius; gerinti kaimo infrastruktūrą, išsaugoti ir, esant reikalui, renovuoti kaime esančius sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitus objektus, kad maksimaliai būtų tenkinami kaimo žmonių gyvenimo kokybės reikalavimai;
pasieksime, kad 15 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų kasmet būtų skiriama rajoninių žvyrkelių asfaltavimui;
skatinsime agroturizmą, kaimo verslus, remti tautinio paveldo produktų gamybą ir tradicinių amatų plėtrą;
Lietuvos užsienio ambasadas, atstovybes ir ekonominės plėtros agentūras bei kitas už tai atsakingas institucijas įpareigosime imtis konkrečių, efektyvių veiksmų ieškant naujų lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinkų bei plečiant esamas.

                                                                                       ***

                                                       

Priedas Nr.1

PARTIJOS TVARKA IR TEISINGUMAS X SĄSKRYDŽIO DEKLARACIJA


1918 metais Vasario 16-osios Aktu paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.
Daugiau negu du dešimtmečius trukęs tautinės valstybės kūrimas įėjo į istoriją Pirmosios Respublikos pavadinimu.
1990 metų Kovo 11-ąją Nepriklausomybės atstatymo aktu buvo atvertas kelias naujam Lietuvos valstybės kūrimo etapui - Antrajai Respublikai.
Kitų metų liepą Antroji Respublika savo gyvavimo trukme prilygs Pirmajai. Valstybė atkurta ir išsaugota, sugrąžinta į Europos tautų bendriją - Antroji Respublika savo istorinę misiją jau atliko. 

          Mes, partijos Tvarka ir teisingumas Tarybos nariai, 
išreikšdami daugiau kaip 14 tūkstančių narių ir jubiliejinio, dešimtojo, partijos sąskrydžio dalyvių mintis ir nuotaikas, 
konstatuodami, kad Lietuva dėl emigracijos ir teisėtų tautos lūkesčių žlugimo atsidūrė ties kritine riba, 
įžvelgdami, kad samdomas darbas šalyje virto dar neregėto išnaudojimo priemone, o darbuotojų ir kai kurių darbdavių santykiuose įsigalėjo vergvaldystės principai,
vertindami mokesčių ir akcizų politiką šalyje kaip socialiai neteisingą ir nepakankamai efektyvią,
matydami, kad valdžios institucijos vis labiau atstovauja ne visuomenės, o įtakingiausių verslo grupių bei turtingiausių asmenų ekonominiams bei politiniams interesams,
suprasdami, kad lietuvių tauta yra sąmoningai nustumiama nuo valstybės valdymo ir kad uzurpuojama net jos konstitucinė teisė pačiai spręsti svarbiausius valstybės gyvenimo reikalus,
mes sakome: 
ATĖJO METAS TREČIAJAI - TAUTOS IŠSAUGOJIMO IR JOS ŪKINIO BEI DVASINIO ATGIMIMO - RESPUBLIKAI. 


Susitelkime bendram darbui ir sutelkime Tautą laisvos ir teisingos valstybės kūrimui! 
Tebūnie Trečioji Respublika 
- žmonių valstybe ir valstybe žmonėms, kurioje visi piliečiai turėtų vienodas galimybes lavintis ir kurti savo gerovę;
- šalimi, užtikrinančia socialinį teisingumą ir esmines piliečių teises bei laisves;
- valstybe, kurioje visada vyrautų tvarka ir niekuomet nebūtų pamintas teisingumas;
- kraštu, kuriame darbštumas, kūrybiškumas, pagarba įstatymams ir sąžiningumas būtų žmogaus vertės matas; 
- mūsų visų Tėvyne, kurios niekuomet nesinorėtų palikti.
Už Lietuvą! Už Tautos valstybę! Už Trečiąją Respubliką!

Varniai, Lūkstas, 2011-08-06