Anoniminių grasintojų ir telefoninių sukčių sutramdymas – valstybės garbės reikalas

2016-05-26, Tomas Žilinskas, Vidaus reikalų ministras

Kontekstą žinome kiekvienas. Turbūt nerasime Lietuvoje žmogaus, kurio artimiesiems ar pažįstamiems neskambino telefoniniai sukčiai.

Pasinaudoję žmogaus sutrikimu, nusikaltėlių parankiniai išlupa iš jo paskutines santaupas. Be reikalo vaikomos ir specialiosios tarnybos, kurios privalo reaguoti į kiekvieną nelemtą pranešimą apie oro uoste, mokykloje ar prekybos centre neva padėtą bombą; dėl melagingų skambučių trikdoma ir valstybės institucijų, ūkio subjektų veikla.

Anoniminių grasintojų ir sukčių planas – taip pat niekam nėra paslaptis: naudoti neregistruotą išankstinio mokėjimo SIM kortelę, po skambučio ja atsikratyti (kartais ir telefonu), taip apsunkinant kriminalinės žvalgybos darbą.

Kiekvienais metais užregistruojama apie 300 nusikaltimų, padarytų naudojantis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis. O tai reiškia – nusikaltėliai veikia kasdien. Anonimų kasmet mums visiems padaroma turtinė žala – apie 242 tūkst. eurų.

Vokietija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija, Bulgarija, Norvegija apynasrį anoniminiams grasintojams ir sukčiams užnėrė įtvirtindamos privalomą išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojų elektroninių ryšių duomenų kaupimą.

Mes taip pat galime tai padaryti! Tereikia solidaraus požiūrio.

Šią savaitę pasirašiau Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiame įtvirtinti judriojo ryšio operatorių pareigą registruoti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles, taip užkertant kelią anonimų daromiems nusikaltimams ir sumažinant kasmet valstybės patiriamą kelių šimtų tūkstančių eurų žalą.

Rengdami šį siūlymą konsultavomės tiek su mobiliojo ryšio operatoriais, tiek su specialiosiomis tarnybomis, ministerijomis, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija; taip pat vertinome, kiek pertvarkos papildomai kainuotų bendrovėms „Tele 2“, „Omnitel“, „Bitė Lietuva“.

Principinis sutarimas, regis, jau rastas, klausimų kyla – kieno lėšomis tai bus padaryta: biudžeto ar pačių bendrovių. Tikiu, kad vienu ar kitu keliu visgi prieisime vieningą susitarimą, kuriuo anoniminius grasintojus ir telefoninius sukčius paliksime už borto. Tai valstybės garbės reikalas.