Ar Amerikos "isteblišmentas" gali organizuoti apkaltą Trampui?

2016-11-15, Prezidentas Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys
w

Apniukęs lapkričio trečiadienio rytas aušo Lietuvoje. Bundančiam šalies elitui jis darėsi vis niūresnis, proporcingai daugėjant raudonos spalvos Jungtinių Amerikos Valstijų žemėlapyje kompiuterių ir televizorių ekranuose, kol galutinai tapo aišku, jog daugumoje valstijų aiškia persvara Prezidento rinkimus laimėjo Respublikonų partijos kandidatas Donald‘as Trump‘as.

“Baisu! Neįtikėtina! To negali būti! Kaip tai galėjo atsitikti? Juk pergalė buvo prognozuojama valstybės sekretorei Hillary? Kas dabar mūsų laukia?“ – pirmosiomis dienomis šauktukais ir ištiktukais mirgėjo vietinių internetinių portalų antraštės. 

Lietuvos žiniasklaidos naujienų tarnybos traukė iš archyvų medžiagas su karinės technikos ir karinių pratybų vaizdais, įvairūs tariami ekspertai ir komentatoriai ėmė aimanuoti, jog dabar tikrai niekas neapgins Baltijos šalių nuo būsimos Rusijos karinės invazijos, kad NATO aljansas nebesaugos mūsų taip patikimai, kaip tai būtų buvę Jungtinėms Amerikos Valstijoms vadovaujant Hillary Clinton. 

„Amerika suklydo! Šios klaidos pasekmes netrukus pajaus visas pasaulis. Minios amerikiečių jaunimo, protestuodamos prieš ekscentrišką milijardierių Donald‘ą Trump‘ą plūsta į miestų gatves.“ 

Akivaizdu, kad Lietuvoje visas šis gerokai su tikrove prasilenkiantis šurmulys buvo pateikiamas vidaus vartojimui tam, kad pateisintų nuzulintas propagandos klišes ir šališką vietinio isteblišmento laikyseną per visą prezidento rinkimų kampanijos laikotarpį.

Beje, šis fonas tiesiog užgožė visa, kas dabar vyksta mūsų valstybėje. Net naujos valdančiosios koalicijos formavimas ir sutarties pasirašymas  tapo tik trečiaeiliu reikalu šalia pikantiškų naujienų ir būsimosios JAV pirmosios ledi Melanijos Trump biografijos detalių aptarinėjimo.

Dar tą patį porinkiminį vakarą į nacionalinės televizijos studiją atskubėję du buvę vietiniai politikos autoritetai, kartu su pareigas einančiu Užsienio reikalų ministru bandė perspėti, kas laukia būsimojo Amerikos Prezidento, jeigu jis bandys nuolaidžiauti Rusijai. 

Šis, iš pirmo žvilgsnio nekaltas epizodas liudija, kad mūsų užsienio politika yra nepaprastai prastoje padėtyje, jeigu diplomatijos šefas gali sau leisti tokius neatsakingus postringavimus tarptautinių santykiu tema kitos valstybės rinkimų kontekste. Arba, kaip reikėtų vertinti Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pranešimą apie įtakingo diplomato iš Chicago‘s, terapinį telefoninį skambutį, kurio premjeras negalėjo net įvardyti? 

Prezidento rinkimų kampanija už Atlanto jau kuris laikas buvo tapusi viena iš pagrindinių Lietuvos žiniasklaidos bei politinio gyvenimo temų, dažnai stelbusi šalies aktualijas ir kitus pasaulio įvykius. Ne veltui vienos humoristinių televizijos laidų vedėjas, žinių pradžioje oficialiai pasveikino išrinktąjį prezidentą Donald‘ą Trump‘ą penkiasdešimt pirmosios valstijos vardu. Dvaro klounai ir juokdariai visais laikais išsakydavo tai, ko sau negalėjo leisti trapūs kilmingieji.  

Gan simboliška, jog Donald‘o Trump‘o išrinkimas naujuoju JAV prezidentu sutapo su reikšminga istorine data, užbaigusia seną pasaulio politikos epochą ir atvėrusia naujos geopolitinės architektūros perspektyvą. Prieš dvidešimt septynerius metus lapkričio 8 - ąją Vokietijos sotinėje buvo pradėta griauti Berlyno siena. Berlyno siena, kurią Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džonas Kenedis visada laikė komunizmo nesėkmės pavyzdžiu.

„Laisvė turi daug sunkumų, demokratija yra netobula, tačiau mes niekada nestatėme sienos, kad išlaikytume savo žmones šalies viduje“, - sakė prezidentas Džonas Kenedis. Tačiau šiandien pasaulis, pasirodo yra jau pamiršęs šio įvykio prasmę.

Pasibaigę Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento rinkimai yra ženklas, kad pasaulio mastu yra prasidėję didžiuliai pokyčiai, kuriuos tik atspindi šių rinkimų rezultatai. 

Mąstantys žmonės puikiai supranta, kad globalizacijos epocha baigėsi, kad pastangos sukurti dar vieną - neoliberalistinę utopiją žlunga. Nepaisant taip vadinamo isteblišmento pastangų tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje, tiek Vašingtone, kuris praktiškai yra suaugęs su šio griūvančio pasaulio vizija, geriausiai prisitaikęs, sakyčiau net uzurpavęs daugybės žmonių teises ir klestintis kitų gerovės sąskaita. 

Socialiniai eksperimentai anksčiau ar vėliau turi baigtis. Nauja siena, kuri turėjo suskirstyti valstybes, sumaišyti tautas, atskirti šeimas, devalvuoti nacionalines vertybes ir tikėjimo tradicijas regis taip ir nebus pastatyta.  

Ir čia į pirmą planą iškyla demokratija kaip vertybė, kuri pasak Džono Kenedžio „yra netobula“, tačiau tai bene vienintelis išlikęs instrumentas keisti valstybių ir žmonių gyvenimą. 

Nors jokiu būdu negalima būtų lyginti Jungtinių Amerikos Valstijų ir mūsų valstybės politikos mastų, tačiau galima kalbėti apie bendrus principus, kurie iš esmės neturėtų būti ir nėra skirtingi.

Būtent šiuo aspektu randasi nauja viltis Amerikai, Europai, Lietuvai.

Nemanau, kad šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose, skirtingai nei Lietuvoje 2003 - aisiais  rastųsi tokių, kurie užsimotų projektuoti apkaltą išrinktam šalies Prezidentui. Veikiau priešingai, pradedant dabartinio šalies vadovo Barack‘o Obam‘os, baigiant visų kitų politikų laikysena matyti, jog pagrindinis tikslas šiandien yra suvienyti amerikiečius. 

Sutelkti susipriešinusią visuomenę, kuri buvo padalinta dėl radikalios retorikos, aštrios rinkiminės  kovos, žiniasklaidos manipuliacijų ir sudėtingų socialinių iššūkių. Beje, išrinktojo Prezidento Donald‘o Trump‘o pirmoji kalba po rinkimų nakties savo santūrumu, atsakingumu ir tikslumu iš tiesų daro gan stiprų įspūdį. 

Rinkimai baigėsi. Laisvi rinkimai yra demokratijos esmė. Deja, reakcija Lietuvoje rodo, kad toli gražu to nenorima suvokti. Todėl mūsų isteblišmentas, kartą jau sulaužęs demokratinių rinkimų principus, šiandien yra tokioje būsenoje, tartum nieko nebūtų atsitikę, bandydamas imituoti permainas, užliūliuoti tą dalį visuomenės, kuri dar nėra visiškai praradusi vilties ir pasitikėjimo savimi.

Ką norėčiau šiandien pasakyti Donald‘ui Trump“ui? Apie tai – kitoje dalyje.