Laisva Tauta ir klestinti Valstybė

2016-03-19, Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras
Martyno Ambrazo nuotrauka

Mes, geros valios žmonės, politinių, visuomeninių bei nevyriausybinių organizacijų, profesinių susivienijimų, tautinių bendrijų ir kultūrinių bendruomenių atstovai šiandien jaučiame pareigą paskelbti naują deklaraciją Lietuvai „LAISVA TAUTA IR KLESTINTI VALSTYBĖ“.

Lietuvių tautos likimas yra svarbiausias mūsų rūpestis. Tai, ką padarysime šiandien, yra svarbiausia.

Kartu turime siekti didesnės tautos vienybės, kad būtų apsaugoti idealai ir vertybės, kurie yra savitas bei unikalus mūsų paveldas.

Turime suburti šviesiausius šalies protus bei pilietines pajėgas kilniam ir pribrendusiam darbui tautos labui.

Tautą suvienyti gali tik tikrai nepriklausoma, demokratiniais pagrindais sutvarkyta, socialiai jautri ir solidari, teisingumu bei žmogiškumu grindžiama valstybė.

Kiekvieno susipratusio lietuvio ir piliečio pareiga - stiprinti Lietuvos politinį, ekonominį bei kultūrinį saugumą, kelti tautos intelektualines galias.

Esame įsitikinę, jog valdžia, tardamasi su tauta, Tėvynėje privalo užtikrinti geriausias sąlygas žmogui tobulėti, kurti asmeninę gerovę, siekti bendrumo pilnatvės, puoselėti kūrybiškumą bei ugdyti savo gebėjimus.

Šiandien kiekvienas privalome prisidėti prie demokratijos sėkmės, ekonominės ir socialinės valstybės pažangos.

Mūsų tauta turi pamatinius vertybinius pagrindus, kurie įprasmina jos ateitį tautų Europoje.

Savo valstybėje turime įtvirtinti nedalomą pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių žmogaus teisių visumą. Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės negali būti įgyvendintos be solidarios visuomenės.  

Kurkime tokią Lietuvą, kokia didžiuotųsi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis.

Lietuva – nacionalinė valstybė, kurioje įtvirtinta parlamentinė demokratija, klesti tautiškumas, kuriama sąžininga, dora ir laiminga visuomenė, puoselėjanti pilietiškumą, moralines vertybes ir atvirumą pažangai.

Kiekvienam turi būti veiksmingai įgyvendinta teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties. Būtent šiame kontekste valstybė turi plėtoti dialogą su su katalikų, protestantų, stačiatikių bei kitomis tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis, nustatant naujus prioritetus bei uždavinius.

Žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą. Valstybėje turi būti veiksmingai įgyvendinta teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties.

Šeima yra pagrindinė socialinė institucija, todėl jos saugojimas bei vientisumo išlaikymas yra ne tik asmens reikalas, bet ir bendruomenės, valstybės, pagrindinių jos institucijų rūpestis.

Nacionalinė bendruomenė turi pasipriešinti nevilties ir mirties kultūrai, plūstančiai globalizacijos bangai, kuri grasina nušluoti krikščioniškąją tradiciją, sugriauti tautos gyvenimo būdą bei jos tapatumą.

Svarbiausiais tikslais laikome ir turime susitelkti dėl:

  1. Aukštosios kultūros ir nacionalinės švietimo koncepcijos puoselėjimo.
  2. Tautos ir valstybės suvereniteto gynimo, tiesioginės bei dalyvaujamosios demokratijos prioritetų įgyvendinimo.
  3. Teisės viršenybės ir teisinės valstybės atkūrimo, žmogaus teisių kaip nedalomos visumos įtvirtinimo.  
  4. Tvarkos ir tarnystės darnos valstybės tarnyboje sukūrimo, savivaldos pamato bei bendruomenių vaidmens stiprinimo.
  5. Moralinio atgimimo ir gimtosios kultūros skatinimo bei veiksmingos šeimos politikos formavimo.
  6. Teisingų mokesčių, atlyginimų ir pensijų sistemos įvedimo.
  7. Nacionalinės pramonės ir inovacijų skatinimo, šeimos verslo bei ūkininkavimo tradicijų atgimimo.
  8. Esminio lūžio emigracijos politikoje ir emigrantų sugrįžimo į Tėvynę skatinimo.

DEKLARACIJĄ PASIRAŠO:

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Prezidentas Rolandas Paksas

Tautininkų sąjungos pirmininkas, Kovo 11 - osios Nepriklausomybės akto signataras dr.  Audrius Rudys

Visuomeninio judėjimo "Žalgiris" įgaliotoji atstovė Gitana Markovičienė

Visuomeninio judėjimo LIETUVOS TAUTAI vadovas, Seimo narys Valdas Vasiliauskas

Visuomeninio judėjimo KITOKIA LIETUVA prezidentas, Kauno miesto tarybos narys Kęstutis Pūkas

Nacionalinės antikorupcinės asociacijos pirmininkas profesorius Ryšardas Burda

Lietuvos kultūros kongreso vadovas dr. Krescencijus Stoškus

"Lietuvai pagrąžinti draugijos" pirmininkas Juozas Dingelis

Lietuvos kultūros politikos instituto prezidentas Antanas Staponkus

Tvarkos ir teisingumo jaunimo lygos pirmininkas Marius Savielius

Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos prezidentas Vytautas Budnikas

Visuomeninės organizacijos „Žemaičių sąjunga“ pirmininkas Romualdas Miceika

Lietuvos aeroklubo ilgametis prezidentas Jonas Mažintas

Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo prezidentė Larisa Slesareva

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“  Vilniaus miesto bendrijos pirmininkas Povilas Butkus

Suvalkijos etnografinio regiono atstovas Kalvarijos meras Vincas Plikaitis

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makarevičienė

Respublikonų partijos pirmininkas, Biržų savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas

Organizacijos „Visagino viltis“ pirmininkė Tatjana Pulenko

Maltiečių ordino Zarasų skyriaus vadovė Laimutė Lumbienė

Labdaros ir paramos fondo „Išgirsk mane“ prezidentė Eglė Vaitkevičienė

Legendinio „Žalgirio“ futbolo treneris Benjaminas Zelkevičius

Teisės filosofas, profesorius Saulius Arlauskas

Advokatė Jūratė Zabielaitė

Teisės profesorius Alfonsas Vaišvila

Vilniaus miesto tarybos narys Rimas Andrikis

Buvęs Vilniaus meras, Vilniaus tarybos narys Juozas Imbrasas

Buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir ambasadorius Romualdas Visokavičius

Helsinkio grupės narys Stasys Stungurys