PVM mokestis – kodėl tiek ilgai atradinėjam Ameriką?

2016-06-06, Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Prezidentas Rolandas Paksas

Ietys dėl PVM mokesčio lengvatų kryžiuojamos ne pirmą kartą ir jau ne pirmi metai. Ko gero, Kristupui Kolumbui buvo lengviau atrasti Naująjį žemyną, negu Lietuvos politikams susitarti dėl šio mokesčio tarifų.

Beje, jeigu jau užsiminėme apie Ameriką, tai priminsiu daugeliui gerai žinomą tiesą, kad ten Pridėtinės vertės mokesčio iš viso nėra. Nepaisant to, šalies iždas anaiptol nėra tuščias, biudžetas renkamas. PVM nėra ir Australijoje. Tiesa šiose šalyse yra pardavimo mokestis, kuris svyruoja nuo 2 iki 11 procentų. Čia pastaba argumentuojantiems, kad dėl lengvatinių PVM tarifų Lietuvos biudžetas patirs nuostolių. Mat biudžeto surinkimui yra svarbūs visi mokesčiai, o ne išskirtinai vienas.

PVM mokestis yra toks mokestis, kurį sumoka galutinis vartotojas. Tai yra pirkėjo ar paslaugos gavėjo mokestis. Todėl jo dydis yra labai svarbus atskiroms socialinėms grupėms, kurių pajamos yra nevienodos. Tai įvertindamos, daugelis Europos Sąjungos šalių atskiroms prekių ir paslaugų grupėms taiko lengvatinį PVM tarifą. Vienose šalyse jis yra 3-8 procentai, kitose – 9-15 procentų. Tiesa, pavyzdžiui, Didžioji Britanija buitiniam vandens tiekimui, atliekų surinkimui, farmacijos produktams, knygoms ir spaudiniams, keleivių pervežimui, vaikų rūbams bei pagrindiniams maisto produktams taiko nulinį PVM tarifą – šios prekės ir paslaugos tokiu mokesčiu visiškai neapmokestinamos.

PVM lengvatos daugelyje ES šalių taikomos būtent pagrindiniams maisto produktams, keleivių pervežimui, medikamentams, viešbučiams, maitinimo įstaigoms (išskyrus alkoholį ir kitus gėrimus), kultūrinio bei sportinio pobūdžio renginiams bei pramogoms. Yra ir gerokai mums keistomis galinčių pasirodyti lengvatų. Pavyzdžiui, Graikijoje ir Lenkijoje taikoma PVM lengvata laidojimo ir kremavimo paslaugoms. Toje pačioje Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje – ir gyvūnų maistui.

Iš esmės visos ES šalys išskiria lengvatinį PVM tarifą pagrindiniams maisto produktams. Visiškai lengvatinio PVM neturi tik Danija. Lietuva PVM lengvatas turi tik keliose srityse: periodinė spauda ir knygos, kompensuojamieji vaistai, viešbučiai, centralizuotas šildymas bei keleivių pervežimas reguliariais maršrutais. Pagrindiniai PVM tarifai maisto produktams ES šalyse: Airija, Britanija – 0, Liuksemburgas -3, Italija – 4, Lenkija - 5 arba 8, Vokietija -7, Čekija – 10 procentų. Lietuvoje lengvatinio PVM maisto produktams nėra, o į valdžią 2008 metais atėjus konservatoriams, bendras tarifas nuo 18 procentų buvo padidintas iki 21 procento. Kaip čia išeina: ar visa Europa kvailesnė už mus? Gal mes tokie protingi, kad Europos Sąjungos šalys mūsų išminties dėl PVM mokesčio lengvatų (ne)taikymo niekaip perprasti negali? Kodėl jie tas lengvatas taiko, o mes – ne? Tas klausimas skamba dar aštriau, kuomet prisimenami atlyginimų, kuriuos uždirba ES ir Lietuvos piliečiai, skirtumai. Ypač po to, kai palygini pagrindinių maisto produktų kainas pas mus ir svečiose šalyse, kurios yra kone vienodos. Deja, kainos, bet ne šalys.

Mano pozicija labai kategoriška ir aiški: bendras PVM tarifas Lietuvoje šiandien turi būti sumažintas nuo 21 iki 18 procentų, o lengvatinis 5 ir 8 procentų tarifas, Lenkijos pavyzdžiu, turi būti taikomas visiems pagrindiniams maisto produktams. Ir ne tik – vaikų maistui, jų higienos reikmėms, avalynei ir rūbams. Čia tiek pirmam etapui. Pavyzdžiui, nuo šių metų spalio 1 dienos. Vėliau galima svarstyti ir dėl kitų ES PVM mokesčio lengvatų analogų pritaikymo Lietuvoje: šildymo lengvatos visiems namų ūkiams, o ne tik daugiabučiams įvedimo, centralizuoto vandens tiekimo, gyvūnų maisto, laidojimo ar smulkių paslaugų, tokių kaip dviračių, skėčių, batų taisymas ar automobilių plovimas. Ir nereikia kalbėti vien tik apie PVM lengvatas mėsai. Kaip ir apie dušus tvartuose auginantiems kiaules šių maro zonoje. Šalyje, kurioje dar gana daug žmonių dušo ir tualeto net savo namuose neturi. Pirmiausiai sumažinkime vartojimo mokesčių naštą, pritaikykime PVM lengvatas būsto renovacijai, sumažinkime darbo apmokestinimą Lietuvoje, kuris jau sudaro kone 60 procentų. Imkimės lengvatų jaunoms šeimoms, nes be jų nebus valstybės ateities. Liuksemburgo pavyzdžiu vieną ar du vaikus auginančių šeimų tėvams ir mamoms taikykime lengvatinį Gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o auginančius daugiau vaikų nuo jo visai atleiskime. Jeigu dar galvojame apie valstybę, kuri neišmirtų ir neišsivaikščiotų.