Kodėl Vaigauskas išliko?

2016-10-19, Prezidentas Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys
www.fotogenijai.lt

Lietuvos piliečių bendruomenė vis labiau išstumiama už ribos, kur pasitikėjimas valstybe ir jos valdžios institucijomis beveik išnyksta. Mūsų jau nebestebina, kad daugiau kaip pusė piliečių nė nebando pasinaudoti savo aktyviąja rinkimų teise rinkimuose. Visuomenės pasitikėjimas įstatymų leidybos institucija nuolat balansuoja ties žemiausia apklausų lentelių padala.

Dar nėra buvę naujausių laikų istorijoje, kad šalies parlamento rinkimai būtų organizuoti taip prastai ir neatsakingai. Valstybės politinis procesas žmonių akyse sukompromituotas, laisvą rinkėjų valią bandoma iškreipti biurokratiniais suvaržymais. Teisinė migla gaubia vangias ir nuobodžias partijų rinkimų kampanijas.

Per keletą pastarųjų metų visuomenėje susiformavo svari opinija, kad kai kurioms valdžios institucijoms demokratinio proceso taisyklių galima nepaisyti: joms negalioja nekaltumo prezumpcija, jų apkaltintiems asmenims nėra realių galimybių apsiginti, šiurkšti ir grėsminga retorika tapo politinio gyvenimo norma.

Susidorojimo su politiniais priešininkais procesai žiniasklaidoje šiandien nedaug skiriasi nuo viešo linčo teismo. Kalbėti apie visų politinių partijų lygiateisiškumą - bergždžias reikalas. Todėl viešajame diskurse dominuoja daugialypiai politikų elgesio standartai, kurių neįmanoma prognozuoti, didėja visuomenės nusivylimas demokratija.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga - užtikrinti, kad rinkimai vyktų remiantis Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais. Tačiau akivaizdu, kad taip tėra.

Šiame kontekste norėčiau suformuluoti keletą klausimų, į kuriuos reakcijos viliuosi sulaukti iš visų, kuriems dar rusena tikėjimo kibirkštis, kad ne viskas yra prarasta. Pirma. Praėjus daugiau nei trims dienoms po pirmojo rinkimų turo vienos politinės partijos bei atskirų jos kandidatų atžvilgiu buvo įvykdyta viešųjų ryšių ataka, į kurią netiesiogiai buvo įtraukta Policijos departamento vadovybė ir Vyriausioji rinkimų komisija. Šiurkščiais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais hipotetiškai buvo apkaltinta partija "Tvarka ir teisingumas", nors rinkimų dieną nė vienoje Šilutės apygardos rinkimų apylinkėje neužfiksuota jokių pažeidimų.

Kodėl policija, neva turėjusi duomenų iš anonimo apie galimą balsų pirkimą, prieš tris dienas iki rinkimų nesiėmė adekvačių veiksmų užkardyti nusikalstamą veiką, sustabdyti galimą nusikaltimą? Kratos Šilutėje buvo atliktos tik praėjus dviem dienoms po pirmojo rinkimų turo, kai preliminariai tapo aišku, kaip pasiskirstė mandatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Kas būtų atsakingas už tai, jeigu anksčiau ar vėliau paaiškėtų, kad tikrovės neatitinkančios žinios dėl akivaizdžių rinkimų pažeidimų Šilutėje buvo paskleistos specialiai siekiant pakenkti politiniams konkurentams?

Vyriausioji rinkimų komisija, kažkodėl apeidama apygardos rinkimų komisijos prerogatyvas, ėmėsi svarstyti klausimą dėl vieno policijos pradėto ikiteisminio tyrimo. Ar tiesa, kad esama ir daugiau galimų rinkimų tvarkos pažeidimų? Kodėl apie šiuos pažeidimus nėra informuojama visuomenė? Kodėl Policijos departamento vadovybė nepateikia informacijos apie visus ikiteisminius tyrimus, kurie buvo pradėti galimai nustačius rinkimų pažeidimus?

Antra. Tam, kad rinkimai būtų vieši ir skaidrūs, neturi būti pažeidžiamos rinkėjų teisės. Jeigu jos būtų pažeistos, rinkėjams turi būti užtikrinta reali gynyba, įskaitant ir teisminę gynybą. Sunku pasakyti, ar realiai gali apsiginti tie rinkėjai, kurie balsavo už partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tačiau jų apsisprendimą viešai kvestionuoja kai kurie VRK nariai. Ar taip nėra šiurkščiai pažeidžiamas bešališkumo principas ir viršijami komisijos įgaliojimai?

Šių metų spalio 14 dieną vieno iš komercinių TV kanalų žiniose buvo parodyta filmuota medžiaga, kurioje buvo tendencingai panaudoti archyviniai, ketverių metų senumo 2012 metų Seimo rinkimų vaizdai, manipuliuojant partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatų pavardėmis jau šių dienų kontekste. Ko verta tokia žiniasklaida - kitas klausimas. Tačiau šis faktas liudija, kad Vyriausioji rinkimų komisija praktiškai neatlieka viešosios erdvės stebėsenos ir neužtikrina žiniasklaidos priemonių skaidrumo rinkimų metu. Ar galima tikėtis, kad paskleista melaginga informacija bus paneigta?

Trečia. Kas turėjo atsitikti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos ir jos ilgamečio pirmininko veikla staiga taptų objektyvi ir nešališka? Dar prieš trejetą metų raginau valdančiosios koalicijos partnerius pareikšti nepasitikėjimą Zenonui Vaigauskui dėl manipuliacijų per Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampaniją. Tada į šį siūlymą buvo pažiūrėta pro pirštus, nors dabar būtinybę atsisakyti Zenono Vaigausko paslaugų mato visi: pradedant Respublikos Prezidente, baigiant eiliniu piliečiu.

Ketvirta. Sunku racionaliai suvokti, kodėl VRK pirmininkas žiniasklaidos priemonėse teigia, kad komisija turi prerogatyvą panaikinti partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatų sąrašo registraciją, kai tuo metu Seimo rinkimų įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad "rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus". Ar šiuo atveju pagal viešumoje paskleistą informaciją yra pagrindo abejoti 67 817 piliečių balsais? Kategoriškai su tuo nesutinku.

Penkta. Viešos kritikos ir konservatorių nepasitikėjimo sulaukęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas vakar pranešė, kad negali užtikrinti sklandaus rinkimų sistemos darbo per antrąjį turą. Ką reiškia toks Vyriausiosios rinkimų komisijos apsidraudimas, nenorėčiau vertinti, tačiau labai abejoju, kad šis pareiškimas padidins rinkėjų norą pareikšti savo valią per antrojo rinkimų turo balsavimą.

Rinkimų dieną, spalio 9-ąją, balsuodamas Šilo rinkimų apylinkėje sakiau, kad šie parlamento rinkimai įeis į istoriją kaip labiausiai nedemokratiški. Tačiau šiandien esu įsitikinęs, kad tąkart buvo per švelniai pasakyta...