Koldūnai, šaukštai ir samčiai bei garuojanti priešrinkiminė putra

2016-09-06, Prezidentas Rolandas Paksas
www.fotogenijai.lt

Lietuvos politika pastaruoju metu išgyvena kažkokį keistą gastronominį-kulinarinį periodą. Pradžioje istorijos apie koldūnus, kurie užkrėsti kažkokiomis ten bakterijomis. Kol buvo išsiaiškinta, kad koldūnus tereikia išvirti ir bakterijų nebeliks, vanduo puode jau buvo užviręs. Tada greitai teko ieškoti, ką čia kito į puodą įmetus.

Kaip tik tuo laiku pasitaikė ir medžioklė, ir garsūs medžiotojai, tarp kurių buvo ne tik viena Lietuvos ministrė bet ir jos kolega iš Latvijos. Ir šernas, kaip tik, pasirodo, buvo nušautas. Priešrinkiminei putrai kaip tik. Jai papilstyti reikia samčių. Geresnių, tiksliau, už neadekvačią kainą prieš dvejus metus pirktų atsirado Lietuvos kariuomenės sandėliuose. Viešųjų pirkimų tarnyba juos kaip tik ištraukė ir virėjams bei žiniasklaidai nunešė.

Joks maistas negali apsieiti be prieskonių. Vienas buvęs ministras pabarstė naujo automobilių mokesčio pipiriukų. Kiti tarka puolė trinti kietą interpeliacijos riešutą. Putra, žinoma, ne koks ten kepsnys, vyno prie jos nereikia, bet dėl viso pikto, kad kitiems priešrinkiminiams patiekalams jo nepritrūktų, treti nutaria apsunkinti alkoholio pirkimo galimybes reikalaujant iš kiekvieno piliečio asmens dokumentų. Kad žmonės baisėtųsi: ai, kokia ta dabartinė valdžia bloga – ir nesąmoningus sprendimus priima, ir naujus mokesčius žada, ir pati vagia, ir dar visokius vagis dangsto. Ir nebalsuotų.

Baisiausia, kad ta putra dėl dešiniųjų verdama dėl kokių papildomų dešimties ar penkiolikos mandatų, kuriuos jie galėtų gauti būsimuose Seimo rinkimuose. Išstatant Lietuvos valstybę pajuokai, patyčioms ar net darant jai ekonominę žalą. Tarsi pirmykščiams džiaugsmingai šokinėjant aplink pirmą kartą susikurtą laužą, ant kurio pakabintame puode pietums verda sukapotas gentainis. Kai kurie Lietuvos politikai bei joms pataikaujančios institucijos baigia taip užsižaisti savo kiemo intrigose, jog net nepastebėsime, kad mes, kaip partneriai, nebebusime įdomūs nei Rytams, nei Vakarams. Kad mus aplenkia europiniai projektai (artimiausias pavyzdys gali būti „Rail Baltica“, nes Latvija ir Estija niekaip su Lietuva susitarti negali). Kad tos pačios Estija ir Latvija, kitos Europos Sąjungos bendrijos narės galimos išorės grėsmės, tarp jų – ir nelegalių migrantų problemas sprendžia stiprindamos savo vidines sienas. Kai kuriuose ruožuose – net ir tvoromis. O mes atvirkščiai – pasienio užkardas naikiname.

Kol savose sultyse bus verdama priešrinkiminė, o vėliau ir porinkiminė putra, žiūrėk, pamatysime, kad jau ir Europos kariuomenė sukurta, ir pakankamai svarbios ES derybos su JAV dėl tarptautinės prekybos ir investicijų sutarties nutrauktos. Net mūsų nuomonės šiais klausimais neklausiant. Kita vertus, ko gi klausti, jeigu Lietuvos politikai mėnesių mėnesiais tik apie kulinariją ir gastronomiją diskutuoja. Dar į nepatogią padėtį gali pastatyti: paklausi, o jie nelabai ir supras, apie ką klausimas – imigrantus ar ingredientus? Europos laukia nelengvas ruduo ir ne ką lengvesnė žiema. Čia kalbu anaiptol ne apie orus. Milijonas pabėgėlių Vokietijoje nepradėjo dirbti nei BMW koncerne, nei „Deutsche Bank“. Daugiau kaip du milijonai pabėgėlių glaudžiasi Turkijoje. Kaip ji gali pasielgti, nusivylusi neapgalvotais ir nevykdomais Europos Sąjungas politikų pažadais? Kokios pasekmės tokiu atveju laukia Europos valstybių ir, konkrečiai, Lietuvos? Kada diskutuosime apie tai?

Jau po 2020 metų Lietuva savo biudžete greičiausiai nebeturės ES finansinės paramos. Ji šiandien sudaro daugiau kaip ketvirtadalį (26,1 proc.) to biudžeto planuojamų pajamų. Kada pradėsime diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kaip išgalėsime gyventi be tokios paramos ir kaip tai atsilieps valstybės ir šalies žmonių saugumui, švietimo ir socialinėms sritims, verslui? Protingi žmonės jau dabar pradėtų tam ruoštis, įgyvendintų tokius sprendimus, kurie tas netektis bent iš dalies amortizuotų po keleto metų.

Galų gale, kada pradėsime rimtai analizuoti demografines problemas ir ieškoti sprendimų? Kai tauta išsrėbs jai pateiktą šią priešrinkiminę putrą? Bet juk tada jau artės kiti rinkimai – Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių ir vėl naujo Seimo. Bus verdama nauja putra. Jai pilstyti ir srėbti vėl reikės naujų samčių ir šaukštų. Gerai pavalgius, norėsis ir pogulio prigulti, tad teks ir kokių antklodžių paieškoti. Tiems, kas lauke taikysis nusnūsti, – tai ir palapinių. Kaip sakoma vienoje patarlėje: klupt už varčios ir vėl viskas iš pradžios.

Negi taip ir gyvensim?