Nebus dialogo, nebus ir Europos Sąjungos

2016-10-06, Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras, "Vakaro žinios"

Jūratė KIELĖ

Spalio 20-21 d. Briuselyje vyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Jo metu bus sprendžiami opiausi neramius laikus išgyvenančios ES klausimai. Spalio 5 d. Europos Parlamento plenarinis posėdis buvo skirtas pasirengimui šiam svarbiam įvykiui.

Kokios problemos šiuo metu aktualiausios Europai, kas kelia didžiausią grėsmę jos stabilumui, „Vakaro žinioms“ tiesiai iš Strasbūro pasakoja europarlamentaras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas PAKSAS.

- Dalyvavote pasirengimo Europos Tarybos viršūnių susitikimui diskusijose. Tarp jūsų išskirtų problemų - migrantų klausimas. Kokia yra jūsų frakcijos pozicija po Vengrijos referendumo?

- Šiandien akivaizdu, kad kvotų politikai Europos valstybių žmonės nepritaria. Vengrai, kad ir kaip vertintume praėjusį sekmadienį įvykusio referendumo rezultatus, migrantų nepriima. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas jau kalba apie Konstitucijos pakeitimą. Galų gale iš atėjusiųjų 95 procentai buvo prieš privalomas ES paskirtas pabėgėlių kvotas.

Gaila, kad aktyvumas nebuvo didelis. Nes žmonėms susirinkti į referendumą pagal labai senas, beje, galiojančias ir Lietuvoje, taisykles, skelbiančias, kad balsuoti turi pusė rinkimų teisę turinčių piliečių, dabar praktiškai nebeįmanoma. Aš nežinau, kokį klausimą reikėtų iškelti, kad jų tiek ateitų. Jas reikia keisti, ir Orbanas drąsiai tą daro. Sulaukęs 95 procentų pilietiškai aktyvių žmonių palaikymo, jis kalba apie Konstitucijos pataisas.

Taigi nors referendumas laikomas neįvykusiu dėl mažo aktyvumo, 95 proc. pasisakiusiųjų prieš kvotas išsakė labai aiškią Vengrijos poziciją pabėgėlių klausimu. Ir ne tik Vengrijos, bet ir daugelio kitų Europos valstybių.

Mano klausimas buvo toks: ar Europos Parlamentas ir Vadovų Taryba ras drąsos pripažinti, kad priverstinė kvotų politika patyrė absoliutų fiasko? Ar užteks ryžto suprasti, kad vienintelė efektyvi priemonė prieš migraciją ir kartu su ja ateinančias problemas - skirtingais tikėjimais, teroristais, nusikaltėliais, mečetėmis, galų gale ligomis - tai stipri išorės sienų kontrolė. Ji privaloma, šalia tinkamos vidaus sienų kontrolės.

- Taip pat kalbėjote apie Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartį. Kodėl ši tema aktuali dabar?

- Ši sutartis nepaprastai skubinama su nerimu žiūrint į būsimų rinkimų JAV rezultatus. Ne paslaptis, kad Vokietijoje jau ruošiamasi Donaldo Trampo (Donald Trump) prezidentavimui, tie, kurie suinteresuoti sutarties pasirašymu, stumia ją nežiūrėdami į nieką. Ji yra visiškai neparuošta ir nenaudinga Europai.

Mano nuostata yra labai paprasta: nei Amerikos prezidento pavardė, nei rinkimų kampanijos terminai negali būti pretekstas užsimerkti prieš sutartį, kuri visų pirma atvers dėl chemijos ir kitų produktų nesaugaus maisto eksportą į Europos valstybes. Raginimai spartinti derybas, kai besiderančių šalių siekiai yra kardinaliai priešingi, kai į kompromisą neina nė viena pusė, - absoliučiai neatsakingos politikos pavyzdys. Ir tokių pavyzdžių Europoje šiandien yra be galo daug.

- Kokiu keliu siūlote eiti, kad kompromisai vis dėlto būtų rasti?

- Dialogas, dialogas ir dar kartą dialogas. Tai būtina sąlyga tolesniam Europos Sąjungos egzistavimui. Nebus dialogo, nebus ir Europos Sąjungos. Ir kalbu ne vien tik apie Laisvosios prekybos sutartį tarp JAV ir ES. Dialogas, o ne konfrontacija būtinas ir po Vengrijos referendumo, nes dabar jau matome siekius vengrus užspausti. To laukčiau ir dėl vidinės nuostatos Lenkijos politikoje, ir dėl Didžiosios Britanijos referendumo dėl išstojimo iš ES.

Kalbėdamas parlamentarams, posėdyje dalyvaujant Europos Komisijos pirmininkui, kitiems atsakingiems Tarybos pareigūnams, pabrėžiau ir tai, kad dialogo ne mažiau reikia ir nutrauktoms deryboms tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos dėl galimo taikos proceso Sirijoje. Siūliau, kad iniciatorė šiuo aspektu ir galėtų tapti Europos Sąjunga. Ji galėtų susodinti prie vieno stalo ir vieną, ir kitą pusę, inicijuoti trišales ar keturšales derybas, kad toliau nežūtų žmonės, kad mes neturėtume dar didesnių migrantų srautų į Europą, taip pat ir į Lietuvą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“