Rolandas Paksas: tenoriu teisingumo

2016-05-02, Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt
Martyno Ambrazo nuotrauka

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) užvakar susitiko su europarlamentaru Rolandu Paksu ir patikino jį, kad visuomet stovėjo ir stovės žmogaus teisių ir jo laisvių sargyboje bei padarys viską, jog būtų atkurtos buvusio Lietuvos prezidento teisės būti renkamam į pareigas, kurias einant reikia duoti priesaiką, dar šiemet.

- Užvakar turėjo vykti jūsų susitikimas su M.Šulcu. Ar įvyko? Jei taip, apie ką kalbėjotės? - „Vakaro žinios“ teiravosi Rolando Pakso.

- To susitikimo prašiau senokai, nes Europos Parlamento pirmininko darbotvarkė itin įtempta. Susitikimo prašyti paskatino mūsų Generalinės prokuratūros veiksmai - kreipimasis į Europos Parlamentą dėl imuniteto atėmimo. Buvau sau pasakęs, kad dėl žmogaus teisių atkūrimo savo atžvilgiu nieko nebedarysiu, tegul viskas eina savaime. Tačiau kai Europos Parlamentas gavo tokį mūsų prokurorų kreipimąsi, aš sveikai supykau.

Su M.Šulcu aptarėme tris temas. Pirma - pasakiau, kad imuniteto atėmimo procedūrai aš netrukdysiu ir stengsiuosi, kad viskas būtų kuo greičiau padaryta, nors akcentavau, kad su prokurorų nuomone kategoriškai nesutinku.

Antras dalykas - aš priminiau M.Šulcui 2004 metus, kai Lietuvoje įvyko valstybės perversmas, pavadintas apkalta. Man buvo pateikta, rodos, 16 kaltinimų. Apkaltą pasiekė tik trys kaltinimai, o vėliau ir jie buvo panaikinti: vieną panaikino Aukščiausiasis Teismas, dėl antro Generalinė prokuratūra net nepradėjo tyrimo, o dėl pilietybės suteikimo, kaip mes visi žinome, teisiškai atsakingas vidaus reikalų ministras, kuris kontrasignuoja prezidento dekretą. Galų gale prezidentui yra suteikta teisė išimties tvarka suteikti pilietybę. Tokiu pat būdu Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus suteikė apie 900 pilietybių. Be to, žmogui, kuriam aš suteikiau pilietybę, už nuopelnus V.Adamkus buvo įteikęs valstybės apdovanojimą. Ir dar priminiau M.Šulcui, kad draudimas kandidatuoti iki gyvos galvos man atsirado jau po apkaltos. Tai yra sprendimas priimtas atgaline tvarka, o tai negali galioti.

Ir galų gale priminiau, kad šiandien jau turime 5 tarptautinių institucijų dokumentus, kad Lietuva privalo atkurti mano politines teises, - Europos Žmogaus Teisių Teismo, Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto ir trys Europos Ministrų Tarybos reikalavimai Lietuvai. Paskutinis jų - šių metų kovo 10 dienos, kuriame juodu ant balto surašyta, kad Lietuva iki šių metų liepos 15 d. privalo atsakyti, kaip man bus užtikrintos teisės dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

- Ką į visa tai atsakė M.Šulcas?

- Jis sakė, kad šiuo klausimu jau kreipėsi į Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų bei Konstitucinių reikalų komitetus, kad klausimas būtų nagrinėjamas parlamentiniu lygmeniu, o gal ir Europos Parlamento posėdžių salėje. Taip pat M.Šulcas pažadėjo asmeniškai kreiptis į Europos Tarybos generalinį sekretorių Torbjorną Jaglandą (Thorbjorn Hagland) bei tos tarybos Ministrų Komiteto pirmininką Danielį Mitovą, siekdamas kuo greitesnių diskusijų ir derybų tarp Lietuvos Vyriausybės ir Europos Tarybos dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimo Lietuvoje pabaigos. Jis pažadėjo, kad kaip pilietis, kaip Europos Parlamento pirmininkas, kaip M.Šulcas padarys viską, kad būtų apgintos žmogaus teisės ir atkurtas teisingumas. Teisingumas ir Lietuvos žmonių, turinčių teisę rinktis, už ką balsuoti, atžvilgiu.

- Esate sakęs: už Strasbūro teismo ir kitų tarptautinių organizacijų sprendimų nevykdymą Lietuvai gresia viena iš dviejų sankcijų - balsavimo teisės Europos Taryboje praradimas arba finansinė bauda. Jei būtų skirta bauda, ar ji neturėtų vėliau būti išieškota iš kaltininkų, nes eiliniai mokesčių mokėtojai juk niekuo dėti?

- Aš tenoriu, kad būtų atkurtas teisingumas, kažką nubausti nėra mano tikslas. Juo labiau nenorėčiau, kad nukentėtų Lietuva ir jos mokesčių mokėtojai. Aišku, norint, kad ateityje nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės, prevenciškai būtų gerai, jei būtų personalinė atsakomybė, tačiau neįsivaizduoju, kad tarptautinės institucijos galėtų ją nustatyti.

Esu įsitikinęs: jei pareikščiau, kad traukiuosi iš politikos, mano teisės Lietuvoje būtų atkurtos jau rytojaus dieną. Tačiau Konstitucija nekeičiama, nes esu stiprus konkurentas. Priminsiu, 2002 m. prezidento rinkimuose už mane balsavo 777 760 piliečių. Be to, nuo 1997 m. visuomenės nuomonės tyrimo bendrovių reitinguose iki pat dabar aš niekada nebuvau iškritęs iš patikimiausių politikų dešimtuko. M.Šulcas yra antras ar trečias pagal svarbumą asmuo visoje ES, todėl sulaukti tiek dėmesio ir tokio palankumo sprendžiant Lietuvos žmonių teises balsuoti už tai, už ką jie nori, - labai gerai. Suteikia labai daug vilties, kad teisingumas Lietuvoje bus atstatytas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“