Gaivinkime Lietuvos kaimą ir stabdykime emigraciją

2016-03-22, Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmojo pavaduotojo Kęsto Komskio kalba XIV kongrese.

Kone visos kraupios Lietuvą sukrėtusios žmogžudystės įvykdytos provincijoje ir neblaivių arba asocialių veikėjų. Akivaizdu, kad dabar labiau negu bet kada turime susirūpinti Lietuvos kaimu, turim pagaliau suvokti, kokioje gilioje duobėje jis yra, ir ieškoti labai rimtų, realių būdų, kaip jį iš ten iškrapštyti. Todėl ir kitai kadencijai rengiame programą, kurios pagrindinis tikslas – atgaivinti regionus ir sulaikyti tautiečių migraciją.

Mes privalome rasti būdų, padėsiančių kaimus padaryti darbingus, patrauklius gyventi, pilnus žmonių. Juk į regionus jau ne vienerius metus beveik niekas nebegrįžta, iš jų tik bėga, o likusieji – neturi darbo, neturi motyvacijos. Belieka tik skandintis alkoholyje. Žemės ūkio atstovų siūlomas sprendimo būdas kaimus gaivinti stiprinant ir remiant bendruomenes, mano galva, nėra efektyvus. Bendruomenės Europos Sąjungos lėšomis yra remiamos jau ne vienerius metus, tačiau tai nepadėjo išgydyti kaimo ir išvengti skaudžių nelaimių. O Žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės pasakymas, kad kaimą reikia palikti ramybėje ir jis pats išgydys savo žaizdas, dar absurdiškesnis. Negi iki dar ir dar vienos bobutės ar vaiko mirties stovėsime nuošalyje ir drąsinsime save, kad kaimas ir be mūsų susitvarkys. Kategoriškai nesutinku! Privalome imtis veiksmų.

Mūsų planuojama programa regionams stiprinti turi apimti ne tik idėjinius pasiūlymus. Ji turi būti paremta ir realiomis lėšomis, numatytomis lengvatomis įsigyjant būstus, kuriant naujus verslus, naujas darbo vietas provincijoje. Manau, būtina taikyti nulinį mokesčių tarifą ten naujai įkurtoms įmonėms. Reikėtų atsisakyti Laisvų ekonominių zonų (LEZ) prie didžiųjų miestų, jas steigti tik prie nedidelių miestų ir miestelių. Regionuose turi būti telkiamos pagrindinės investicijos, turi būti sukurta ir jiems sėkmingai gyvuoti reikalinga įstatyminė bazė.

Didžiausia plėtra, statybos, deja, vyksta tik sostinėje, o kaimuose tiesiog užkalami langai. Taip yra todėl, kad čia nėra verslo. Nėra verslo, nėra ir darbo. Nėra darbo, bėga ir žmonės. O likusieji degraduoja, todėl ir susiduriame su kraupiomis senolių, vaikų žudynėmis. Jei nebus kuriamos įmonės, o be lengvatų to ir nebus, nieko nepasieksime. Juo labiau, kad infrastruktūra kaimuose jau yra – milijardais suinvestuota į kelių, žvyrkelių, gatvių atnaujinimą, į valyvo įrenginius, o kiek tuščių sodybų. Privalome dėti visas pastangas ir siekti, kad netaptume vieno miesto, t.y., Vilniaus, valstybe, kaip tai atsitiko Latvijoje.

Šiandien vis dar vyksta didelė emigracija arba į užsienį, arba į Vilnių. Tai dar vienas mūsų valstybės skaudulys. Stengsimės sukurti strategiją, kuri realiai padėtų ne tik kad sugrąžinti žmones į Lietuvą, bet ir sulaikyti dar neišvykusius.

Per šią kadenciją, deja, nepavyko rimtai padirbėti, mažinant migracijos srautus. Nors Seime buvo sukurta Migracijos komisija, tačiau jos, mano manymu, negana. Turėtų veikti mažų mažiausiai atskiras Seimo komitetas. Tiesa, Vyriausybė jau pradėjo rengti emigrantų grąžinimo planą, kurį turėtų pateikti iki šių metų kovo mėnesio. Mūsų partija, savo ruožtu, siūlo kiekvienam sugrįžusiam skirti bent po 6 tūkstančius eurų. Visgi tai yra dar tik patys pirmi žingsniai.

Atėjo laikas labai rimtai pradėti spręsti ir šitą problemą. Naujos Vyriausybės ir apskritai visų politinių partijų darbų ir planų sąrašo viršuje kitą kadenciją turėtų būti būtent tautiečių migracija. Netgi būtų galima drąsiai pasakyti, kad išsilaikys tik ta koalicija, kuri migracijos imsis iš esmės. Po rinkimų koalicijos partneriai privalo susėsti ir rasti bendrų konkrečių sprendimo būdų, rengiant vieningą, rimtą programą su numatytu biudžetu jai įgyvendinti, o ne vėl imtis tuščių kalbų, kaip reikia išvykusius lietuvius sugrąžinti namo. Jei kasmet migracijos problemai spręsti skirtume tiek, kiek skiriame krašto apsaugai (nesakau, kad jai nereikia), per kokį dešimtmetį jos tikrai neliktų.

Žinoma, yra daug dalykų, kuriuos turime išspręsti ir būti visiškai pasiruošę priimti ir adaptuoti sugrįžusius. Labai praverstų įsteigti centralizuotą konsultacijų įstaigą, kurioje konsultantai teiktų visą reikiamą informaciją apie galimas gauti lengvatas gyvenimui, naujai įkurtam verslui. Lengvatos turi būti dengiamos ne tik iš ES paramos lėšų, bet ir iš mūsų pačių biudžeto.

Taigi užmojų tikrai yra nemenkų. Belieka palinkėti sau ir visiems sėkmės juos įgyvendinant.