J. Imbrasas: Trakai turi problemų, kurias reikia nedelsiant spręsti

2019-07-23

Liepos 3 d. dviejų Seimo komitetų - Aplinkos apsaugos ir Kultūros - nariai vyko į Trakus, kur Trakų rajono savivaldybės tarybos salėje įvyko pakankamai išsamus pokalbis apie per daug metų susikaupusias problemas Trakuose.

Nors Trakai – senoji sostinė ir joje lankosi didžiuliai srautai turistų iš viso pasaulio, tačiau Trakų vaizdelis, anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Juozo Imbraso, deja, kol kas neprilygsta, pvz., Druskininkams.

„Įvažiuoji į Druskininkus ir matai: aplinka sutvarkyta, miškai išvalyti. Jaučiasi kurorto solidumas. Tuo tarpu Trakuose gražus tik fasadinis vaizdas – sutvarkytos prieplaukos, tiltas į pilį. Bet pats Trakų miesto vaizdelis – ne toks, koks turėtų būti mieste, kuriame lankosi tokie srautai pasaulio turistų“, - teigė J. Imbrasas.

Todėl Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetai nuvyko į Trakus, kad paieškotų sprendimų, jog labai svarbus mūsų valstybės objektas - Trakai, į kuriuos suplaukia labai dideli srautai turistų iš viso pasaulio, įgytų kur kas geresnį vaizdą. 

„Posėdžio metu išklausėme Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus poziciją apie ten susikaupusias problemas, išklausėme Trakų nacionalinio parko direktoriaus informaciją. Buvo daug pasisakančių, vyko plati diskusija. Ir aš, anksčiau nesidomėjęs jų vidinėmis problemomis, susidariau tam tikrą vaizdelį: kur slypi šaknys tų problemų, kurios, manau, jau daug seniau turėjo būti išspręstos“, - sakė J. Imbrasas.

Į Trakus atvykę Seimo nariai vien nuo prieplaukos link pėsčiųjų tilto į pilį miestelio pusėje suskaičiavo apie dešimt šiferinių stogų ant karaimų ir kitų namelių.

„Šiais laikais! Tiek lankytojų lankomame mieste! Tai negi per 26 metus nebuvo galima pakeisti?“ - svarstė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Imbrasas.

Paklaustas, kodėl paminėjo 26 metus, o ne kitokį skaičių, J. Imbrasas paaiškino: „Nes 1993 metais yra patvirtintas Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo planas ir juo vadovaujamasi iki šios dienos. Betgi praėjo 26 metai! Tada Lietuva nebuvo Europos Sąjungoje, nebuvome tiek toli pažengę, tačiau kodėl dar iki šiol vadovaujamasi senomis nuostatomis, man nesuprantama“, - stebėjosi J. Imbrasas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tame pasenusiame dokumente, kurį perskaitė, pagrindinės nuostatos – tai bendro pobūdžio samprotavimai, kurie leidžia parko vadovybei priiminėti sprendimus arba tokius, arba tokius, t. y. paliktos labai plačios galimybės interpretavimui.  „Todėl Trakuose yra labai daug nepatenkintų tuo, jog pasinaudojant to dokumento neišbaigtumu, normomis, leidžiančiomis įvairiai interpretuoti bet kokius draudimus, vienas pagrindinių žodžių yra tapę „negalima“, - sakė J. Imbrasas.

Jis pateikė pavyzdį: „Štai Galvės ežere yra daug salų. Tačiau išlipus į salą – o tame ežere plaukioja daug užsieniečių ir jiems tenka į salas išlipti, pasižvalgyti - viskas jose draudžiama, nieko negalima. O kadangi negalima, salos apaugusios krūmais, tapusios viešais tualetais ir šiukšlynais. Kodėl negalima? Sako, šventos dvasios ten gyvena. Betgi šventa dvasia tualete gal negyvena?“ - klausė J. Imbrasas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad miesto teritorijoje, šalia ežero, palei krantą yra ilgas pėsčiųjų takas. Tačiau iškloti jo trinkelėmis – negalima. „Gal asfaltu ir nelabai galima, bet trinkelių yra visokių ir puikiausių. Tačiau ne - negalima, turi būti žvyruotas, lietaus išplautas takas - žmonės krypuodami eina, gal kas koją nusilauš...“ - Trakų nacionalinio parko valdymo ypatumais stebėjosi J. Imbrasas.

Beje, takui artėjant link prieplaukų, žvyras jau baigiasi – takas jau išklotas trinkelėmis. Tuomet kyla klausimas: o kodėl pagal ežero takas būtinai turi būti žvyruotas? 

„Galbūt parko vadovybė šiek tiek perlenkia su tais draudimais?“ - svarstė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, J. Imbrasas sakė iš dalies galįs parko vadovus ir suprasti: „Trakai yra didžiulis interesų laukas - sostinės turtingų žmonių interesų laukas: yra noras Trakuose bet kokiu būdu pasistatyti sau gražius rūmus arba galbūt prisipirkti nekilnojamojo turto, o po to jį brangiai parduoti. Čia susikerta dvi interesų grupės. Todėl aš suprantu tuos 26 metus tampomą interesų paklodę nuo vienos pusės į kitą pusę - ji baigia suplyšti. Tačiau dėl to kenčia miestelis“, - pažymėjo J. Imbrasas.

Jis sakė, jog išklausę abiejų pusių argumentus komiteto nariai suprato, iš kur kyla problemų šaknys. „Prašysime Seimo valdybos, kad sudarytų darbo grupę, kuri įsigilintų į esamą problematiką, teisės aktus, kurie reglamentuoja Trakų nacionalinio parko veiklą, ir rastų balansą: kad Trakų vaizdas ne tik nuo prieplaukos žiūrint į pilį, bet ir apskritai viso miesto vaizdas būtų nuostabus – kad pats miestelis priartėtų prie Druskininkų vaizdo“, - sakė Seimo narys.

Pasak J. Imbraso, ši dviejų Seimo komitetų kelionė į Trakus – tik pirmas žingsnis ta kryptimi. „Tačiau galiu patikinti, kad mes nenustosime ir bandysime rasti visus atsakymus, kas stabdė Trakų pažangesnį vystymąsi per tiek metų, jog pašalintume tas kliūtis, ir nereikėtų dar 26 metų, kad Trakai virstų tikrais Trakais – jog atrodytų kaip buvusi senoji sostinė, priimanti daug pasaulio turistų“, - sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Imbrasas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į diskusijų metu vieno kalbėtojo išsakytą mintį: kad nežiūrint kai kurių perlenkimų, saugant mūsų istorinį paveldą, jeigu nebūtų taip principingai ir pakankamai griežtai saugojamos mūsų istorinės vertybės Trakuose, įvertinant tai, kokį spaudimą Trakai per tuos dešimtmečius patyrė iš sostinės, iš kitų miestų – iš verslo, iš įvairių lygių valdžių pusės, tai, ko gero, Trakai šiandien būtų Lietuvos kičo sostinė. „Čia aš matau daug tiesos. Todėl reikia rasti protingąjį balansą, kuris suderintų interesus, ir kad Trakų įvaizdis pradėtų sparčiai gerėti“, - sakė Seimo narys J. Imbrasas.

Trakų „pūlinys“ pratrūko

Po Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių išvykos į Trakus J. Imbrasui pasidalinus savo mintimis socialiniame tinkle, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas sulaukė didžiulės Trakų gyventojų reakcijos – vieni rašė Seimo nariui, išdėstydami Trakų problemas, kiti - filmavo, fotografavo ir siuntė J. Imbrasui vaizdinę medžiagą.

„Ačiū jums labai, kad prakalbote apie Trakus. Iš tikrųjų mums, miesto gyventojams, gėda dėl tokio apleisto miesto. Jokios tinkamos infrastruktūros, pastatai apleisti, baisūs, dviračių takų gerų nėra, miestas prižiūrimas blogai, centre ne tik, kad namai su asbestinių šiferio danga, bet ir jie neturi vandens ar kanalizacijos, veikia lauko tualetas... Mieste nėra ką veikti turistams ar gyventojams. Parkingas beveik visur mokamas, o esant geram orui stovėjimo aikštelės perpildytos. Šiukšlių konteineriai pastatyti šalia gatvių ir skleidžia nemalonu kvapą. Trumpai tariant, Trakai po 30 metų beveik nepasikeitė. Atsirado „turbo“ žiedai, kurie tik trukdo judėjimui ir beveik kas dieną atsitinka avarijos. Kelius susiaurino tiek, kad greitoji negali net aplenkti automobilių. Ačiū jums dar kartą dėl to, kad bandote kažką daryt mūsų visų labui. Tikiuosi, ateis diena, kada galėsime didžiuotis savo miestu taip, kaip didžiuojasi Birštonas, Druskininkai“, - J. Imbrasui rašė trakiškiai.
Trakų gyventojų atsiųstoje vaizdo medžiagoje – akivaizdūs įrodymai, kaip „prižiūrimas“ Trakų istorinis nacionalinis parkas. „Trakų istorinis nacionalinis parkas – tai ne tik Užtrakio dvaras, bet tai – ir teritorija aplink Trakus, kurią pavesta administruoti ir tvarkyti TINP direkcijai. Štai kaip atrodo dalis šios teritorijos ir direkcijos pastatytos skulptūros ties įvažiavimu į Trakus. Kaip manote, ar čia tik pinigų trūksta, ar vis dėlto - gero parko šeimininko?“ - klausia vaizdo medžiagą Seimo nariui atsiuntę Trakų gyventojai.

„Iš tikrųjų – akivaizdus neūkiškumas“, - taip trakiečių atsiųstą medžiagą pakomentavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas. „Ir tai – mūsų senoji sostinė?“ - negalėjo patikėti tuo, ką pamatė, Seimo narys. „Trakų vaizdas privalo keistis“, - įsitikinęs jis. 

„Karšto komentaro“ inf.