Seimo narys Petras Gražulis. Prezidentės botago mojavimo ypatumai

2016-02-17

Paskutinių mėnesių naujienose akį rėžia „korupciniuose“ skandaluose paskendusi valdančioji dauguma. Natūraliai kyla klausimas, kodėl taip stipriai atakuojama viena pusė, o kitos munduras balinamas? Iš atostogų grįžęs ir iškart į skandalų verpetą įtrauktas Ministras Pirmininkas viešose diskusijose netiesiogiai leido suprasti, kad visų nešvarių istorijų architektai galimai slepiasi už storų Daukanto rūmų sienų.

Lietuvoje tampa įprasta, kad korupcijos burbulai pučiami prieš rinkimus, pasitelkiant teisėsaugos institucijas. Nesibaigiantys skandalai Druskininkuose, plačiai nuskambėjusi Premjero žento istorija, isterija dėl Utenos namelio stogo, Sveikatos apsaugos ministrės 30 eurų vertės kyšis, duotas prieš 10 metų, Aplinkos ministro parašas ant nutarimo projekto (ruošto 2 metus), Žemės ūkio ministrės miltų skandalas.. Tai tik dalis paskutiniu metu plačiai ištransliuotų įvykių, kurių epicentre atsidūrė ne kas kitas, o valdančiosios daugumos atstovai. Tuo pasinaudoti suskubo ir Prezidentės globojami dešinieji. Pastarieji sugalvojo sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kurioje dar kartą valdančiuosius apkaltino korupcija, nors tarp politikų vis garsiau kalbama, kad tokiais būdais opozicija mėgina į žiniasklaidos dėmesio paraštes nustumti savas korupcijos apraiškas, vykdytas praeitoje kadencijoje.

Prezidentė negaili kritikos ir iš peties, lyg mosuodama botagu, čaižo tiek Premjerą, tiek neįtikusius ministrus. Iš dalies galima ir pateisinti Prezidentę, kuri tokiais veiksmais stengiasi susigrąžinti krintančius reitingus. Tačiau laikas pažvelgti į situaciją plačiau ir įsijungti į diskusiją, kurioje akcentuojamas Prezidentės konstitucinių galių peržengimo klausimas. Juk ministrai jai tik atskaitingi, o ne atsakingi. Primintina ir tai, kad ministrais valdančiosios daugumos atstovai tapo tik su jos pritarimu. Prezidentė dažnai pabrėžia, kad žmones į postus skiria atsižvelgdama į jų dalykines savybes, profesionalumą ir skaidrumą, todėl net nekyla abejonių, kad paskirti ministrai yra sąžiningi ir skaidrūs. Tačiau kritika iš Prezidentės lūpų artėjant rinkimams vis dažnėja ir garsėja.

Dvigubų standartų taikymas tarsi tapo norma. Prezidentė buvo akla ankstesnės Vyriausybės savivalei, dėl kurios valstybė ir gyventojai patyrė milžinišką žalą. Nenorėdamas, kad šis tekstas būtų tuščiažodžiavimas, priminsiu A. Kubiliaus Vyriausybės „nuveiktus“ darbus, kuriais taip didžiavosi valstybės vadovė.

  1. SNORO ISTORIJA. Staigus banko privedimas prie bankroto buvo akivaizdžiai naudingas Skandinavijos bankams. Banko griūtis įtakojo eilinių gyventojų finansus ir pradangino jų turtą. Tačiau Irenos Degutienės sūnus to nepajuto, nes mistiniu būdu spėjo atgauti visą banke laikytą sumą. Be kita ko, laikinasis banko administratorius Saimonas Freakley buvo paskirtas pažeidžiant Lietuvos įstatymus (nemokėdamas lietuvių kalbos). Kitas Snoro banko bankroto administratorius Neilas Kuperis paėmė 10 mln. litų ir pabėgo į Londoną. Primintina ir tai, kad teisėja, kuri šioje situacijoje padėjo paslėpti galimai korupcinius veiksmus, Prezidentės valia buvo deleguota į Aukščiausiąjį Teismą. Galima padaryta žala valstybei ir indėlininkams ~2 mlrd. eurų.
  2. ENERGETIKA. Pirmiausia verta paminėti saulės energijos supirkinėjimo istoriją, kai Vyriausybė 12-kai metų sudarė sutartį pirkti elektrą 1 Lt už 1 kW. Galimai specialiai padarytomis įstatymų landomis pasinaudojo stambūs verslininkai, o naštą vilkti tenka paprastiems vartotojams. Stambus lėšų švaistymas pastebėtas ir Visagino Atominės Elektrinės projekto stūmime. Toliau sekė SGD laivo terminalo nuoma, kuri kas mėnesį valstybei kainuoja 500 mln. litų. Šlykščios galimos korupcijos apraiškos pasirodė ir A. Kubiliaus sudarytose sutartyse su ofšorinėmis kompanijomis. Šios akivaizdžiai Lietuvai nenaudingos sutartys prislėgė eilinių piliečių pečius dešimtmečiams. Galima padaryta žala valstybei ir vartotojams ~1 mlrd. eurų.
  3. ANTIKONSTITUCINIAI SPRENDIMAI. Krizės metu atimtos pašalpos, sumažinti atlyginimai, pensijos bei milžiniška paskola už rekordines 10 proc. palūkanas sulaukė palaikymo iš Prezidentės. Primintina, kad latviai sugebėjo gauti paskolą iš TVF su 2,5 proc. palūkanomis bei, neskurdinant vargingiausių piliečių, išlipti iš krizės sėkmingai. Tokie neatsakingi ir, po teismų sprendimų, antikonstituciniais įvardyti veiksmai bumerangu grįžo jau šiai valdančiajai daugumai, kuri turi atitaisyti situaciją.Galima padaryta žala valstybei ~300 mln. eurų.
  4. KORUPCIJOS APRAIŠKOS. Politiniuose sluoksniuose konservatorių iždininku vadinamo Vito Matuzo byla sėkmingai marinuojama ir sulaukia minimalaus žiniasklaidos ir Prezidentės dėmesio. Garsioji „mailiaus“ byla, kurioje specialiuoju liudytoju buvo tapęs ministras Kazimieras Starkevičius, taip pat užslopinta. Verta dėmesio ir Radviliškio mero, konservatoriaus A. Čepanonio byla. Įspūdingo dydžio sumos dingo kaip į vandenį, o kaltųjų paieškos įstrigo neribotam laikui. O kur dar A. Kubiliaus uošvės privatizuotas turtas Vilniaus senamiestyje, I. Degutienės atžalų nekilnojamojo turto statybos galimai apeinant įstatymus ar garsusis Vyriausybės pasiplaukiojimas su verslininkais po jūrą ir po to sekęs sumažintas pelno mokestis. Galima padaryta žala valstybei, jos prestižui ir piliečių pasitikėjimui valdžia – NEPAMATUOJAMA.

Tai tik dalis „gerosios“ Vyriausybės atliktų darbų, kuriuose Prezidentė neįžvelgė nei korupcijos, nei skaidrumo stokos. Nors paskaičiavimai liudija, kad tiek tiesioginė, tiek netiesioginė žala valstybei ir jos piliečiams – daugiau nei 3,3 mlrd. eurų. Akivaizdu, kad Prezidentė taiko dvigubus standartus. Tuometė Vyriausybė negavo nei kritikos, nei botago, tačiau buvo dosniai apipilta meduoliais ir gražiausiais epitetais.

Stebint dabartinius įvykius ir nepamatuotą Prezidentės kritiką, sunku nepastebėti skirtumo. Valdančioji dauguma botagu plakama už menkaverčius dalykus, o konservatorių ir liberalų veiksmai tarsi nematomi. Kažkodėl nesimato pasisakymu dėl Austėjos Landsbergienės mokyklų ir darželių tinklo remonto už 7 mln. eurų mūsų bendrų pinigų, nesigirdi nuomonės ir dėl šlykščių nepotizmo apraiškų, Daivos Ulbinaitės valstybinės paslapties nutekinimo ar Remigijaus Šimašiaus milijoninių dotacijų privačioms įstaigoms. Matome priešingą vaizdą: mojuojama neaiškios kilmės slaptosiomis pažymomis (Vydo Gedvilo, Broniaus Bradausko, Vytauto Gapšio, Juliaus Sabatausko atvejai), pasipila kaltinimai ir šantažas dėl Generalinio prokuroro paskyrimo (Editos Dambrauskienės atvejis), atsisakoma vertinti ar pradėti tyrimus dėl atominei elektrinei skirtų lėšų švaistymo.

Matome, kad Vyriausybei ir ministrams daromas spaudimas, jie kartais net nepagrįstai kritikuojami, o jų priimti sprendimai šaržuojami ar demonizuojami. Kyla klausimas, ar tokiomis sąlygomis įmanomas produktyvus darbas? Kodėl valdančiajai daugumai į ratus kaišiojami pagaliai? Atsakymo reiktų ieškoti reitinguose, kurie kelia baimę tiek dabartinei opozicijai, tiek ir Prezidentei. Dabartinė dauguma, ypač socialdemokratai, yra palaikomi žymiai labiau nei konservatoriai ir liberalai. Žmonės mato atliktus darbus ir už juos atsidėkoja savo pasitikėjimu. O toks visuomenės palaikymas griauna planus į valdžią pasodinti „nekaltuosius“ dešiniuosius, kurie net apdovanoti prezidentiniais meduoliais nesugebėjo nusipelnyti visuomenės palaikymo. Dabar matome atvirkštinį procesą, kai botagais talžomi valdantieji, nepaisant šmeižto, turi visuomenės palaikymą ir simpatijas.

Žmonės pamatė, kad buvo baigti vykdyti strateginiai energetiniai projektai, pabaigtos tiesti jungtys, perdarytos ir persiderėtos sutartys bei normalizuota dujų kaina, ženkliai padidinta minimali alga (planuojama, kad ji greitu metu didės dar 30 eurų), pakeltos pensijos, pradėtos svarbios reformos. Noriu pasidžiaugti, kad „Tvarkos ir teisingumo“ valdomos ministerijos taip pat turi kuo didžiuotis. Aplinkos ministerijos dėka išjudinta renovacija, iš paupių ir paežerių pašalintos tvoros, aktyviai kovojama su brakonieriavimu. Neatsilieka ir Vidaus reikalų ministerija, kurioje sėkmingai vykdomos reformos, kurių dėka bus optimizuotas darbas.

Atlikta daug reikšmingų darbų, įgyvendinta daug sudėtingų idėjų. Jų įtaka jaučiama gerinant paprastų žmonių gyvenimus, tačiau visi atlikti darbai yra kritikuojami, sumenkinami ir dažnai lieka nutylėti. O tai dar kartą parodo, kad taikomi dvigubi standartai ir akivaizdžiai bandoma skatinti politinę krizę sėkmingai dirbančioje valdančiojoje daugumoje.