Švieselė tunelio gale mokyklų bendruomenėms

2016-02-25, Kęstas Komskis, Seimo pirmininkės pavaduotojas

Dar visai neseniai kėliau klausimą dėl Lietuvos kaimo problemų, nesustabdomo alkoholizmo ir iš to kylančių didelių tragedijų, žmogžudysčių bei masinės emigracijos. Dar tuomet teigiau, kad dabar labiau negu bet kada turime susirūpinti Lietuvos kaimu, turim pagaliau suvokti, kokioje gilioje duobėje jis yra, ir ieškoti labai rimtų, realių būdų, kaip jį iš ten iškrapštyti.

Panašu, kad susidūrėme su dar viena didele problema – masiniu kaimo mokyklų uždarymu, kas dar labiau žlugdys kaimo žmonių motyvaciją ne tik kad likti savo kaime, bet apskritai Lietuvoje. Tik gaivindami ir stiprindami Lietuvos provinciją galime sustabdyti ir didelius migracijos mastus. Deja, paskutinių kultūros židinių – mokyklų – sunaikinimas to padaryti tikrai nepadės. Švietimo įstaigas būtina išlaikyti.

Šiuo metu Vyriausybėje yra parengta ir pradėta vykdyti eksperimentinė švietimo programa, kuri numato naują lėšų mokykloms skyrimo tvarką. Pagal šią programą bus skiriamas ne mokinio, o klasės krepšelis. Tai suteiktų galimybę išsaugoti mokyklas net ir su labai nedideliu mokinių skaičiumi. Šiuo metu eksperimentui įgyvendinti buvo atrinktos penkios Lietuvos savivaldybės. Jo rezultatai turėtų būti paskelbti jau šį kovą. Tiesa, eksperimenmtas kol kas vyksta vangokai. Tačiau vilties vis tiek yra. Jei paaiškės, kad šis mokyklų išlaikymo būdas bus efektyvesnis, galbūt jau kitais metais jis bus pritaikytas visoms Lietuvos švietimo įstaigoms. Tokiu atveju galbūt bus galima galutinai sustabdyti rajonų mokyklų uždarymą.

Šių metų kovą taip pat bus baigta ruošti ir pristatyta Vyriausybės rengiama strategija, kuri realiai padėtų ne tik kad sugrąžinti žmones į Lietuvą, bet ir sulaikyti dar neišvykusius. Joje bus numatyti ne idėjiniai sprendimai, bet konkretūs žingsniai, ilgalaikiai planai bei lėšos jiems įgyvendinti. Viena iš žmonių išsaugojimo priemonių, pasitelkiama Vyriausybės rengiamoje programoje, yra regionų stiprinimas.

Regionuose turi būti telkiamos pagrindinės investicijos, turi būti sukurta ir jiems sėkmingai gyvuoti reikalinga įstatyminė bazė. Šiandien didžiausia plėtra, statybos, deja, vyksta tik sostinėje, o kaimuose tiesiog užkalami langai. Taip yra todėl, kad čia nėra verslo. Nėra verslo, nėra ir darbo. Nėra darbo, bėga ir žmonės. O likusieji degraduoja, todėl ir susiduriame su kraupiomis senolių, vaikų žudynėmis. Jei nebus kuriamos įmonės, nieko nepasieksime. Juo labiau, kad infrastruktūra kaimuose jau yra – milijardai suinvestuoti į kelių, žvyrkelių, gatvių atnaujinimą, į valyvo įrenginius. O tuščių sodybų daug. Dabar dar ir mokyklos aukojamos. To būti neturėtų. Turime dėti visas pastangas, kad mokyklų bendruomenėms netektų sukti galvos dėl ateities.