Vyriausybės kanceliarijos biudžetas didinamas 0,5 mln. eurų

2017-11-08

LR Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Kęstutis Bartkevičius

Prieš mėnesį LR Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė skambiai pristatė valstybės lėšų taupymo planą ir garsiai paskelbė, kad nuo šiol naujoji Vyriausybė kasmet taupys po 40-50 tūkstančių eurų vien tik konsolidavusi buhalterinės apskaitos ir personalo administravimą.

Vyriausybės kanceliarijos Strateginių pokyčių grupės projektų vadovas Antanas Matusas tuomet teigė, kad valstybiniame sektoriuje yra dar bent dešimt bendrųjų funkcijų, kurias būtų galima konsoliduoti ir taip taupyti dešimtis ar net šimtus milijonų eurų.

Tokio „nuostabaus“ konsolidavimo vaisus bus galima raškyti jau nuo kitų metų, nes bendrųjų funkcijų konsolidavimas prasidės 2018 metų birželį.

Išties skamba labai patraukliai, praktiškai ir racionaliai. Tačiau ką aš matau 2018 metų biudžeto projekte? Vietoj sutaupytų 40-50 tūkstančių eurų, LR Vyriausybės kanceliarijai kitametnumatoma papildomai skirti 555 tūkst.eurų. Gal mane apgauna akys? Ne, neapgauna. Paaiškinimuose rašoma, kad šiemet valstybės biudžeto asignavimai LR Vyriausybės kanceliarijai siekė 13,1 mln. eurų, o kitamet jie išaugs iki 13,7 mln. eurų. Daugiausia papildomų lėšų LR Vyriausybės kanclerei prireikė integruotai krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos kūrimui, valstybės šimtmečio minėjimui ir darbo užmokesčiui. Tai bent!

Kalbos ir realūs darbai skiriasi kaip diena ir naktis. Net rekordinė dabartinio premjero patarėjų armija nebepadeda subalansuoti kalbų su realia veikla.

Jau tradicija tapo sakyti viena, o realiai daryti visai ką kitą. Viešai skelbiama, kad administracinės išlaidos mažės, tačiau jos pučiasi kaip ant mielų. Galima sau leisti, pasakysite,juk biudžetas surenkamas vis didesnis ir gausesnis dėl augančių kainų, didėjančių mokesčių naštos. Bet ar nuo to galo reikia pradėti tą perteklių dalinti? Ar toks turi būti išties socialiai orientuotas biudžetas?

Kodėl Vyriausybei, ministerijoms, jų kanceliarijoms papildomos lėšos žarstomos dosniai, o štai, pavyzdžiui, per krizę nurėžtoms išmokoms pinigų nėra. Arba, pavyzdžiui visų biudžetinių įstaigų, įmonių, organizacijų dirbantieji  jau tuoj dešimtus metus gyvens prie Andriaus Kubiliaus Vyriausybės suveržtais diržais. Žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičius Lietuvoje didėja matematine progresija. Gal jau laikas būtų bent per vieną skylutę atlaisvinti tuos diržus?