Infliacijos pagreitis didėja, o toliau – „bum“

2017-11-09

Remigijus Žemaitaitis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas

Perfrazuojant vieno populiaraus filmo pavadinimą, galima sakyti, kad nuo šiol, mūsų šalyje, nebėra vietos vairuojantiems senukams. Dabar Lietuvos senjorams reiks dar stipriau išsitempti, tvirčiau suspausti vairą arba išvis atsisakyti savo atomobilio. Nes, jei ką, jiems gręsia bauda už autoįvykyje padarytą neturtinę žalą net iki 5 mln. eurų.

Tokį sprendimą LR Seimas priėmė Vyriausybės siūlymu ir valdančiųjų balsais. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisomis panaikinta buvusi 5 tūkst. eurų riba neturtinei žalai ir įteisinta nauja – 1 mln. eurų kiekvienam nukentėjusiam asmeniui arba 5 mln. eurų kiekvienam auto įvykiui. Tokios sumos išgąsdins ne vieną vairuotoją.

Policinėje, o tiksliau būtų sakyti – milicinėje valstybėje, gąsdinti ir bauginti žmones yra normali praktika, tačiau kokios bus ekonominės tokių permainų pasekmės?

Akivaizdu, kad neturtinės žalos padidinimas net 1000 kartų, taps puikiu pretekstu draudikams dar kartą didinti automobilių civilinės atsakomybės draudimą, kuris šiemet jau ir taip ženkliai brango. Draudimo įmokų brangimas taps dar vienu šliūksniu ant Lietuvoje įsismarkavusios infliacijos malūno.

O tokių šliūpsnių ar šliūksnių artimiausiu metu bus dar ne vienas. Štai, kad ir akcizo dyzelinui didinimas. Dėl to, kaip rodo patirtis, ir vėl pakils prekių kainos. Nuo 330 iki 347 eurų didinamas akcizas galutiniam vartotojui degalinės švieslentėse apsivers maždaug 0,05 euro centų pabrangusiais degalais.

Dyzelino brangimas, PSD, Sodros įmokų ir kitų mokesčių didėjimas ūkininkams automatiškai, per visą maisto tiekimo grandinę – nuo lauko iki stalo – persiduos iki galutinio vartotojo.

Jau dabar akcizo dalis vidutines pajamas gaunančio asmens išlaidose už 50 l dyzelino Lietuvoje (2,98 proc.) yra net 6,5 karto didesnis nei Švedijoje (0,46 proc.), 4 kartais didesnis nei Danijoje (0,72 proc.), 3 kartais didesnis nei Vokietijoje (0,99 proc.), Airijoje (1,03 proc.) arba Jungtinėje Karalystėje (1,05).

ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad pirmąjį rudens mėnesį Lietuvoje mažmeninės prekybos sumažėjimas, lyginant su vasaros pabaiga, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių ES šalių. Lietuvoje infliacija didžiausia net tik tarp Baltijos šalių, bet ir visoje ES.

Pirmasis Niutono dėsnis sako, kad kūnas yra rimties būsenos arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai, tik tuo atveju, jei jį veikiančių jėgų atstojamoji yra lygi nuliui. Tačiau jei veikiančių jėgų spaudimas yra didesnis, tai atsiranda pagreitis, dėl kurio įsibėgėjusį kūną vėliau gali sustabdyti tik „Bum“. O infliacijos pagreitį skatinančių jėgų pastaruoju metu matome ne vieną.

Ekonomikos negalavimo simptomus nesunku įžvelgti ir bendruosiuose šalies rodikliuose. Trečiojo šių metų ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo rodiklis buvo 0,2 proc. punkto mažesnis už Bendrijos vidurkį ir vos prilygo euro zonos vidurkiui. Tokiais tempais mes niekada nepavysime ES vidurkio. Ekonomistai suskaičiavo, kad Lietuvos ekonomika per 10 metų galėtų pasiekti  ES vidurkį, jei kasmet mūsų šalies BVP augtų pustrečio karto greičiau už Bendrijos vidurkį. Tokiu būdu per ketvirtį BVP turi augti 4,8 proc., o dabar matome tik 1,6 proc. augimą.

Nerimą kelia ir tai, kad BVP augimo rodiklis ne gerėja, bet prastėja. Lietuvos bankas šiemet prognozavo 2,6 proc. augimą, vėliau jį sumažino iki 2,3 proc. BVP dinamika ir kryptis – bauginanti. Šiemet pirmą ketvirtį Lietuvos ūkis ūgtelėjo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc., o trečią – jau vos 1,6 proc. Toks  tempo lėtėjimas veda prie sąstingio, o apie ES vidurkio pavijimą reikia pamiršti.

Grįžtant prie Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo permainų, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas inicijavo, kas paskatino, kokie motyvai ir argumentai buvo lemiantys priimti šį sprendimą. Sprendimą, kuris neišvengiamai pabrangins draudimo paslaugas. Gal čia draudikų lobizmas arba transporto kompanijų užgaida, - spėliosite. Pasirodo – ne. Pagrindinis argumentas buvo ES Teisingumo Teismo sprendimas. Aklai priiminėdami europinius „parėdymus“ mes bloginame gyvenymo sąlygas savo piliečiams. Ar tokia turėtų būti politika? Nenoriu tiesmūkiškai rėžti, kad – „Lithuania first“, tačiau vis tik reiktų išlaikyti balansą, sveiką protą ir atsižvelgtį į mūsų piliečių interesus.