Litas nebeatitinka Lietuvos Konstitucijos?

2017-05-08

Remigijus Žemaitaitis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas

Prieš mėnesį frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vieningu sutarimu LR Seime buvo įregistruota pataisa, kuri numatė kainų litais skelbimą Lietuvoje bent iki 2022 metų.

„Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828“ pataisa tuomet buvo sutikta gan kukliai. Kai kuriuos bankininkus ji prajuokino, o kai kurie politologai pripažino, kad tai visai „nejuokinga“.

Dabar mes gavome šių įstatymo pataisų teisinį įvertinimą, kurį pateikė LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Ir dabar jau man tapo juokinga.

Teisininkai rašo, kad litas – neatitinka Konstitucijos. „Projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir iš jo kylančiam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, pareigai laikytis principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja)“, - rašo Seimo teisininkai.

Leiskite dabar paklausti, o kaip tas litas dingo iš Konstitucijos? Ir kodėl anksčiau litas buvo valstybingumo simbolis, o dabar jau antikonstitucinis numizmatinis reliktas.

Litas, kaip nacionalinė Lietuvos valiuta, gyvavo apie 40 metų. 18 metų tarpukaryje ir 23 metus po rublio. Visą kitą laiką lietuviai naudojosi reichsmarkėmis, rubliais ir dar kitokiomis svetimomis, dažniausiai okupantų primestomis valiutomis. Kai Europoje Sąjungoje jau kalbama apie galimą ekiu grąžinimą ir nacionalinių valiutų atgaivinimą didžiosiose ES valstybėse, kai kainos nacionaline valiuta vis dar rašomos kai kuriose ES valstybėse, kuo mes kitokie, kuo mes blogesni ar kvailesni?

Tai, kad euras Lietuvos vartotojams atnešė didelį kainų šuolį jau pripažįsta ne tik euro, kaip valiutos, skeptikai, bet ir buvę aktyvūs euro simpatikai. Vienas jų, Marijonas Mikutavičius jau viešai prisipažino klydęs, kad dėl euro įvedimo Lietuvoje nepadidės kainos.

Seimo teisininkų išaiškinime dėl kainų litais skelbimo kalbama apie teisinio saugumo principus, teisėtus lūkesčius, pagarbą interesams. Kieno interesams? Kieno lūkesčius? Prekybos magnatų ir plėšriojo kapitalizmo? O kodėl nekalbama apie eilinių vartotojų teisėtus lūkesčius ir teisėtus interesus?

Seimo teisininkams ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams noriu priminti, kad lotynai turėjo ir dar vieną posakį: Salus publica suprema lex. Tai reiškia, kad žmonių gerovė yra pats aukščiausias įstatymas.