Kreipimasis į Lietuvos Tautą

2016-01-14
Rytis Šeškaitis

Lietuviai!

Atėjo metas, kai nebegalima tylėti ir pasyviai stebėti, kaip nyksta Lietuva.

Nereikia skaičių ir statistinių vidurkių, kad pamatytume ištuštėjusius miestelius bei kaimus, tamsias langų kiaurymes, kuriose niekada neįsižiebia vilties šviesa ir apleistus sodus, kuriuose nebėra kam surinkti obuolių.

Nebereikia kraupių kasdienių nelaimių, gaisrų ir žūčių suvestinių, kad pajaustume šalyje socialinės atskirties ir susvetimėjimo šaltį.

Pakanka bereikšmių frazių ir triukšmingų sambūrių, kad užgožtume nykstantį tikėjimą bei tarpusavio pasitikėjimą.

Nereikia toli keliauti, kad sutiktume mūsų vyrus be darbo ir vilties bei nuliūdusias moteris, kad sužinotume apie suirusias šeimas, smurtą, paliktus vaikus ir vienišus senelius.

Atėjo metas sakyti skausmingą tiesą ir ja gyventi, dėl jos kovoti!

Esu tikras, jog nebegalima ilgiau atidėlioti: mums reikia burtis į tokią nacionalinę bendruomenę, kuri nepabūgtų stoti skersai kelio gręsiančiai nevilties ir mirties kultūrai, plūstančiai gobalizacijos bangai, kuri grąsina nušluoti krikščioniškąją tradiciją bei lietuvių tautinį tapatumą.  

Mes turime būti tvirti ir vieningi, kad Tauta neišsivaikščiotų, kad ji toliau nesižudytų, kad neskurstų ir neišnyktų, o galėtų klestėti, kurti bei svajoti.

Norime būti europiečiai ne tik pagal kainų lygį, bet ir apmokėjimo už darbą dydį. Valdžia privalo ginti Tautą, o ne priešingai!

Mielieji!

Raginu visus geros valios žmones, politines bei visuomenines organizacijas kartu jungtis už tikrai nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą, socialiai jautrią ir solidarią, teisingumu ir žmogiškumu grindžiamą valstybę.

Tardamiesi su tauta, mes turime sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui tobulėti, kurti asmeninę gerovę, siekti bendrumo pilnatvės, puoselėti kūrybiškumą, ugdyti savo įvairiapusiškumą ir verslumo gebėjimus.

Svarbiausiais tikslais laikau: tiesioginę ir dalyvaujamąją demokratiją, Tautos suverenitetą, tvarką valstybės tarnyboje, šeimos politiką, moralinį atgimimą, teisingus atlyginimus ir pensijas, klestinčią nacionalinę kultūrą, modernų švietimą.

Kiekvieno susipratusio lietuvio pareiga - stiprinti Lietuvos politinį, ekonominį bei kultūrinį saugumą, kelti tautos intelektualines galias.

Te skamba mums poeto žodžiai: „Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio ir gyvą širdį prie gyvos širdies...“